Kol Lietuvos vadovai su NATO generolais posėdžiauja Gedimino kalno papėdėje dunksinčiuose Valdovų rūmuose, žalieji žmogeliukai it ebolos virusai daro savo pražūtingą darbą. Valstybės saugumo departamento pareigūnai jų nepastebi (o turėtų pastebėti, nes gauna gerus atlyginimus). Jų nemato Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (nors jame dirba du patyrę žvalgybininkai ir viena žvalgybininkė). Deja, šių žmogeliukų nemato ir viską matanti NATO akis. Zoknių aerodrome ramiai snaudžia aljanso naikintuvai.
Bet nesnaudžia, viską mato politiko (kartu ir teisininko, istoriko, kultūrologo, švietimiečio) Narcizo Liudviko Rasimo-Rasimavičiaus akis. Rasimas ne tik juos mato, bet ir demaskuoja.
Šitoje vietoje garbusis skaitytojas gali būti šokiruotas. Negi mūsų specialiosios tarnybos apžabalo, kad jos nebemato žaliųjų žmogeliukų? Pasakysiu: dar neapžabalo. „Žalieji žmogeliukai“ Lietuvoje nebūtinai turi dėvėti šalmus ar nešioti šautuvą.“ Tai Rasimo žodžiai. Žalieji žmogeliukai Lietuvoje išoriškai niekuo nesiskiria nuo mūsų pačių, nuo lojalių Lietuvos piliečių, nuo tikrų patriotų. Štai kodėl jų niekas nemato, išskyrus Rasimą.
Žalieji žmogeliukai – vidaus priešai
Gerbiamas skaitytojas gali pagalvoti, kad tie žmogeliukai yra atvežti iš Rusijos ar Baltarusijos. O gal vieną kitą Tomaševskis iš Varšuvos atsigabeno? Nieko panašaus. Rasimas byloja visai ką kita. Jie – vietiniai Lietuvos gyventojai. Gal net mūsų kaimynai, mūsų bendradarbiai, mūsų šeimos nariai.
Lietuva nuo amžių garsėjo vidaus priešais. Kelerius paskutiniuosius metus jie (vidaus priešai) buvo aprimę, neamsėjo tarsi šunauja. Bet štai žalieji žmogeliukai... Jie ėmė dygti kaip grybai. Tačiau šį kartą Aukščiausiasis mums atsiuntė/davė Rasimą, kuris (atsiprašau už išsireiškimą) išspardys žmogeliukams užpakalius. Suprantama, jam vienam tai padaryti sunku. Mes kiekvienas asmeniškai privalome jam padėti.
„Demokratija nėra skirta tinginiams, tad veikime greitai.“ Tai Rasimo žodžiai.
Žalieji žmogeliukai okupavo Lietuvišką TV ir ją surusino
Rasimas pastebi, kad lietuviški TV kanalai nei Lietuvai, nei lietuviams nebetarnauja. Jie nepadeda mūsų vidutinio amžiaus žmonėms išmokti anglų kalbos (senių mokyti nebeverta). Todėl sunku vidutinio amžiaus lietuviams susikalbėti su švedais, norvegais, airiais. Nemokant kalbos sunku emigruoti.
Bet užtat „Viskas daroma, kad tik (lietuvis – J. J.) nepamirštų rusų kalbos“. Tai Rasimo žodžiai. Tie lietuviški TV kanalai visur kiša rusų kalbą. Mes išliekame rusų kalbos areale. Tai pavojinga.
Ir štai ką dar lietuviški kanalai daro ir jau padarė. Savo absurdiška veikla jie taip išpaikino vietinius rusus, kad jie, kaip konstatuoja Rasimas, ima reikalauti: „tik nelieskite mūsų Putino“. Štai kaip degradavo lietuviškoji TV. Ar ji lietuviška?
Lietuvos istorikai tampa žaliaisiais žmogeliukais ir kenkia Lietuvai
Siaubingą dalyką aptiko Rasimas istorikų gildijoje. Čia įsikūrė Kominternas. Ko siekia kominterno nariai? Ogi jie, „menkindami lietuviškos istorijos dalį, siekia tuo pačiu išaukštinti rusiškają“. Tai Rasimo žodžiai.
Kominternui priklauso labai garbūs istorikai, jie apdovanoti visokiomis premijomis ir ordinais, jie parašė daug knygų ir šimtus mokslinių straipsnių. Rasimas kai kuriuos istorikus įvardina konkrečiai. Tai profesorius Gudavičius ir jo mokinys profesorius Bumblauskas. (Profesorių Truską kominternui priskyrė ne Rasimas, o kitas kritikas-patriotas).
Vieną kartą Rasimas savo ausimis girdėjo bei savo akimis regėjo, kaip šie du profesoriai televizijos laidoje „Būtovės slėpiniai“ menkino Lietuvos istoriją. O kiti „profesionalūs istorikai išsižioję klausėsi“. Nors būtų susičiaupę.
Kominterniečiai yra labai guvūs. „...žiūrėk, jie jau ir pakiša žmonėms hipotetinių fantazijų mazochistinę dozę.“ O ta dozė „skatina rusų separatizmą Klaipėdoje“. Summa summarum, kominterno atstovai „ ruošia lietuvius moralinei katastrofai“. Tai Rasimo žodžiai.
Belieka padaryti išvadą (nors ir be išvados viskas kaip ant delno): istorikai kominterniečiai yra žalieji žmogeliukai.
Žalieji žmogeliukai jau sunaikino lietuvišką kultūrą
Lietuvoje lietuviškos kultūros nebėra. „Rusiška kultūra šiandien dominuoja Lietuvoje.“ Tai Rasimo žodžiai. „Atrodo, kad be Čechovo ar Dostojevskio pasaulyje daugiau nieko nėra.“
„Pasirašyti susitarimai su Rusija dėl kultūrinio bendradarbiavimo padarė Lietuvą visiškai priklausomą nuo Rusijos“. Tai išmintingiausi Rasimo žodžiai, kokius jis tik yra taręs. Ne dujų vamzdis, ne mėsos, pieno embargas, ne daržovių rinka mus nemaloniai susaisto su Rusija, o kultūrinio bendradarbiavimo sutartys.
Šis Rasimo atradimas/išradimas turėtų atverti akis prezidentei, premjerui, Seimui ir t. t. Nutraukime tas sutartis su Rusija ir tapsime nuo jos nepriklausomi. Nebereiks mums iš norvegų pirkti ar nuomoti brangaus plaukiojančio suskystintų dujų terminalo „Independence“. Už tuos pinigus padidinsime pensijas.
Rasimas demaskuoja asmenį – be abejo, žaliąjį žmogeliuką, kuris iš Lietuvos pusės pasirašė tas nelemtas sutartis. Jis dabar yra „įtaisytas JUNESKO ofise, kuris šiandien pagrįstai tapatinamas su buvusiu „Kominternu“. Aišku, kad atsidėkodami už sutartis jį ten įtaisė rusai. Rasimas nenurodo to žmogeliuko pavardės. Bet jei kam įdomu, gali „paguglinti“ ir sužinos, kas pririšo Lietuvą prie ruso.
Žalieji žmogeliukai šalies švietimo sistemoje prievartauja lietuvių vaikus
Rasimas žino „konkrečius atvejus, kada mokinukas prievarta buvo įtrauktas į rusų kalba besimokančių grupę“. Arba vieną kartą (o gal ne vieną) „vaikai privalėjo piešti teminius piešinius, ką davė Lietuvai rusai“.
Rasimas girdėjo (aš tai negirdėjau, gal gerbiamas skaitytojas girdėjo ) raginimus kiekvienam lietuviui „surasti savyje rusą ir jį pamilti“. Įsivaizduokime, kas atsitiks, jei tokios intencijos įsigalės mokyklose.
Leiskite paklausti, ar teko girdėti, jog švietimo ministras Pavalkis imasi kokių nors prevencinių priemonių, kad nebūtų prievartaujami (rusinami) lietuvaičių vaikai, kad jie nepamiltų nei savy, nei nesavy ruso. Neteko girdėti. Kas galėtų paneigti, kad pats švietimo ministras nelinksta (o gal jau palinko) žaliųjų žmogeliukų pusėn. Būkime budrūs, „veikime greitai“ (kabutėse Rasimo žodžiai). Galime prarasti vaikus.
Kiek Lietuvoje yra žaliųjų žmogeliukų?
„Nebūkime naivūs – tiek, kiek Rusijai jų reikia, Lietuvoje juos jau turi.“ Tai Rasimo žodžiai.
Jeigu Prezidentūra dar negavo iš VSD slaptos pažymos, įspėjančios prezidentę pasisaugoti, o matyt, negavo, nes ji dar nenutekėjo į spaudą, tai aš asmeniškai prašau prezidentę būti atsargesnei. Todėl toliau skaitykite mano kreipimąsi į jos ekscelenciją.
„Jūsų Ekscelencija šalies prezidente! Jūs jau padarėte vieną neleistiną tautinio/patriotinio pobūdžio klaidą. Jūs nuvažiavusi, regis, į Šalčininkus prakalbote lenkiškai. Tomaševskis ir Citacka plojo katučių. Rasimas šią piliulę prarijo. Bet kitos jis nebepraris. Gink Dieve, kai nuvyksite į Visaginą, nesakykite „zdrastvuite“, o sakykite „hello, guys“. Rasimas griežtai prisakė mums visiems su rusais kalbėti tik angliškai. Priešingu atveju, gerbiama prezidente, jūs tapsite žaliuoju žmogeliuku. Pagarbiai“. Pasirašau vardu ir pavarde.
Ką darysime su žaliaisiais žmogeliukais?
Čia išdėstytos (ir neišdėstytos) Rasimo mintys buvo labai palankiai sutiktos gausaus jo gerbėjų būrio. Jie Rasimą vadino tikru patriotu, išmintingu politiku, Lietuvos valstybingumo sergėtoju ir t. t. Netruko atsirasti Rasimo pasekėjų, kurie pareiškė jau žiną, ką reikia daryti. Internautas Hugo parašė: „Žali žmogeliukai irgi dvesia, tik gerai nusytaikyk“. (Čia ir toliau internautų tekstai netaisyti.) Šaunu.
Dėl objektyvumo reikia pasakyti, kad keli internautai, greičiausiai užsimaskavę žalieji žmogeliukai, pabandė Rasimą apšmeižti (žinoma, jų šmeižtais niekas nepatikėjo ir niekada nepatikės). Vienas internautas parašė, jog reikia mažiau gerti ir žalieji žmogeliukai nesirodys. Tai visiška nesąmonė. Kas padaugina išgerti, tam rodosi balti arkliai, o ne žali žmogeliukai.
Dar vienas internautas, pasivadinęs daktaru (bet, greičiausiai, jis ne daktaras, o KGB agentas), parašė: „Sunku gyventi pastoviai galvojant apie pasauli, pilna priesu. Tai prives prie neuroziu ir impotencijos“.
