Deja, savivalda turi nedaug galių, finansiniai resursai dažnai netenkina būtiniausių poreikių. Esame priklausomi nuo Seimo sprendimų, ministerijų, žinybų. Yra skaudžių problemų – tokių, kaip viešasis transportas arba atliekų tvarkymas, kurios priklauso dar ir nuo kaimyninės savivaldybės.
Žmonėms nelengva paaiškinti, kodėl nepakanka lėšų keliams, melioracijai ar kitoms reikmėms. Jie nori geresnio gyvenimo čia ir dabar. Ir tai yra teisėti lūkesčiai, į kuriuos privalu įsiklausyti.
Ką daryti, jei lėšų nuolat trūksta? Manau, kad ne pinigai yra lemiamas faktorius sprendžiant problemas.
Esu įsitikinęs, kad svarbiausia savivaldoje – pažadinti bendruomenės galias. Siekti, kad kiekvienas žmogus pradėtų daryti tvarką savo kieme, gatvėje, miestelyje ar kaime. Kad ištikus nelaimei, stipresnis ištiestų ranką silpnesniam. Kad žmonės pasidžiaugtų bendro darbo vaisiais ir jaustų malonumą padėti vieni kitiems.
Nieko naujo nepasakysiu, teigdamas, kad didžiausia vertybė – bendravimas. Todėl reikia ne tverti tvoras, ne aimanuoti, ne trypti kojomis, o tiesti tiltus. Problemos sprendžiamos gerokai lengviau, kai prie vieno stalo susėda savivaldybės, seniūnijos, bendruomenių, vietos veiklos grupių, verslo atstovai.
Taip mums pavyko atnaujinti Ežerėlio gaisrinę. Piliuonoje atsirado lauko estrada, Garliavoje, Kulautuvoje, Vilkijoje buvo pasodintos medžių alėjos ir atlikta daug kitų gražių darbų.
Rugpjūtį Raudondvario dvare vykusiame tarptautiniame Žemės meno festivalyje „Land Art Raudondvaris 2014” savo darbus parodė 12 pasaulio šalių menininkai. Šis festivalis savivaldybei nekainavo nė lito. Ir tik todėl, kad mūsų krašte yra nesavanaudiškų rėmėjų, kurių dėka ir gyvuoja panašūs renginiai.
To paties Raudondvario miestelio gyventojai džiaugiasi puikiai įrengta krepšinio aikštele, kurią bendruomenei už 300 tūkst. litų padovanojo statybų bendrovė „Baltisches Haus“. Tokių socialiai atsakingo verslo pavyzdžių Kauno rajone turime ne vieną.
Mes jau seniai nustojome bijoti verslo, todėl ir verslas gręžiasi į bendruomenę.
Žinoma, nenorime būti tik prašytojai. Todėl pagal galimybes stengiamės palengvinti verslo naštą.
Kauno rajono savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą, kuriuo įmonės, įdarbinusios daugiau kaip pusę savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusių darbuotojų, trejiems metams atleidžiamos nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamo turto mokesčių.
Kartais ta mokesčių suma būna nedidelė. Tačiau tai yra simbolinis pagarbos ženklas darbo vietas kuriančiam verslininkui, o pagarbos pinigais neįvertinsi.
Verslo liudijimas pas mus kainuoja tik 120 litų metams – tai vienas mažiausių fiksuotų mokesčių už veiklą, vykdomą pagal verslo liudijimą šalyje. Kai kurioms sritims verslo liudijimą įsigiję asmenys gali pasinaudoti 30 ar net 100 proc. lengvatomis.
Kauno rajono verslumo indeksas 2014 m. pradžioje siekė 25,06 ir nuo praėjusių metų padidėjo 8,5 proc. Veikiančių ūkio subjektų skaičius didėja jau nuo 2006 metų. 2014 m. pradžioje rajone veikė 2 184 juridiniai verslo asmenys, per metus jų padaugėjo 9 proc. Tai didžiulė jėga, galinti daryti teigiamus pokyčius bendruomenėje.
Nemažai svarbių projektų galėjome įgyvendinti ir ES paramos dėka. 2014 metais pritraukėme 57 mln. litų, t. y. beveik 25 mln. litų daugiau nei pernai. Tarp svarbiausių projektų, finansuojamų iš ES lėšų, – atgimęs Raudondvario dvaras. Projektas pelnė „Europos burių“ apdovanojimą.
Kauno rajonas sparčiai auga. Pagal išduodamų statybos leidimų skaičių pirmaujame šalyje, o pagal pastatytą plotą mus lenkia tik Vilnius. Tai džiugina, tačiau kelia ir daug iššūkių. Bene didžiausias galvosūkis – ikimokyklinių ugdymo įstaigų trūkumas.
Suprasdami, kad savivaldybė viena nepajėgs išspręsti šios problemos, vėl atsigręžėme į verslą. Paskutiniame savo posėdyje Kauno rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuris leis 250 litų paremti tėvus, leidžiančius vaikus į privačius darželius.
Privati ugdymo įstaiga – rizikingas verslas, tačiau tokių vaikų darželių mūsų krašte atsiranda vis daugiau. Rugsėjo 1-ąją Ringaudų seniūnijoje atidarėme „Vaikystės lobius“. Šiuolaikiškai įrengtu vaikų darželiu ir puikia aplinka džiaugiasi visa „Kamšos namų“ miestelio bendruomenė.
Jau antrus metus Akademijoje veikia „Medeina“, Ramučiuose „Baibokynė“, Domeikavoje kuriasi „Pipirai“. Privatų darželį ketina statyti Virbališkėse kylančio „Pusiasalio namų“ kvartalo savininkai.
Svarbu, kad mūsų krašte kuriasi jauni, verslūs žmonės, kurie ne dejuoja, o tariasi su savivaldybe, telkiasi į bendruomenes, ieško sprendimų ir juos randa.
Tai žmonės, kurie geba kurti ir supranta bendruomenės gyvenimo dėsnius. Jie žino paprastą taisyklę: pirmiausiai reikia duoti, tik po to imti. Štai kodėl aš neabejoju, kad Kauno rajonas turi gražią ateitį.