Rusijos vadovai su nostalgija idealizuodami Spalio revoliuciją ir sovietinius laikus bando grąžinti Rusijai, jų supratimu, buvusią didybę, bet pasaulis jau pasikeitęs ir į tą pačią upę dukart įbristi nebeįmanoma.
Pasaulis XX a.

Kai mūsų žemės rutulį drebino Pasauliniai karai, Europa reiškė pasaulį. Vien Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos imperijose gyveno trečdalis visų gyventojų, o baltieji sudarė apie 68 proc. visų žmonių. Prieš pirmąjį pasaulinį karą Rusija taip pat buvo labai reikšminga valstybė.

Joje gyveno daugiau nei 150 mln. gyventojų ir tai buvo trečia skaitlingiausia šalis, o jos ūkis sudarė apie 10 proc. pasaulio ekonomikos.

1950 m. Sovietų Sąjunga buvo dar reikšmingesnė. Įtakodama Rytų Europą ir kitas komunistines šalis, SSRS įtakoje buvo apie 15 proc. pasaulio ekonomikos ir su 182 mln. gyventojų ji buvo didžiausia pasaulyje industrinė valstybė (JAV tuo metu gyveno apie 158 mln.). Tačiau bėgant metams pasaulis keitėsi.

Pasaulis XXI a.

Gyvendami Europoje ir Rusijos paunksmėje, mes nematome didžiulių ekonominių ir demografinių pasikeitimų, kurie įvyko Žemėje. Šiandien Rusija atrodo tikra nykštukė, lyginant su kitomis kylančiomis valstybėmis. Rusijoje šiandien gyvena vos 2 proc. pasaulio gyventojų, o jos ūkis tesudaro vos 2,7 proc. pasaulio ekonomikos. Ir kasmet Rusijos reikšmė pasaulio ekonomikai mažėja.

Neseniai Vladimiras Putinas didžiuodamasis ir pūsdamasis Jaunimo forume pareiškė, kad Kazachstanas tėra 10 kartų mažesnė šalis už Rusiją. Jeigu pažvelgtume į istoriją, tai pamatytume, kad per paskutinius 70 metų Kazachstano gyventojų padaugėjo triskart, o ūkis išaugo dešimteriopai. Ko negalima pasakyti apie Rusiją.. Ar neartėja diena, kai tas pats Kazachstanas jau bus apylygis Rusijai, pone Putinai?

Regionai tampa svarbesni nei šalys

Jeigu šiandien kiltų didelis karas Europoje, tai jau nebebūtų pasaulinis karas. Mes dar iš tradicijos manome, kad pasaulio centras yra Europa, tačiau taip jau nebėra. Todėl nors Lietuvoje žvelgiant į Ukrainą, atrodo, tai labai rimtas konfliktas, pasaulio mastu tai mažai reikšminga. Tokią žinią demonstruoja ir JAV, prioritetą teikdama „Islamo valstybei“ ar Azijos problemoms. V. Putinas ir jo aplinka dairosi į sovietinę imperiją, bet net jos atkūrimas nieko nebereikštų pasaulio galios balanse.

Europiečiai jau nuo 1960 m. susiprato, kad kolonializmas, teritorijos ir imperijos yra praeities etapas ir kuo greičiau tuo atsikratoma, tuo geriau. Vietoj metropolijų bei varžybų tarp jų, geresnis būdas galiai didinti yra kooperacija. Ne veltui susikūrė Europos Sąjunga. Tik šis regioninis blokas Europai dar leidžia turėti tam tikrą galią pasaulio žemėlapyje, nes kiti regionai dar nesugeba perlipti per ambicijas ir taip susivienyti. Tačiau vieningos buvusios kolonijos Pietų Amerikoje ar Afrikoje, jau būtų ne mažesnė galia nei buvusi metropolija Europa.


Globalūs iššūkiai Rusijai

Rusija yra krikščioniškos civilizacijos dalis ir artimiausios visomis prasmėmis jai šalys yra Europoje. Tačiau vietoj to, kad Rusija didintų bendradarbiavimą su ES, tai V. Putinas pasinėręs į XIX a. imperializmą, kuris Vakarams ir A. Merkel atrodo protu nesuvokiamas.

Pačiai Rusijai kyla labai rimtų iššūkių tiek išorėje, tiek viduje, kuriems ji yra visai nepasiruošusi.
Šalia Rusijos kyla Kinija, kuri yra 10 kartų didesnė ir kasmet jos ūkis paauga arti 10 proc. Taigi ar netaps pati Rusija tik Kinijos vasale ar net provincija? Kinai tylūs ir yra ramūs, tačiau kai jie ko nors užsimanys, bus labai sunku atsisakyti. Ne mažesnė grėsmė yra ir vidurinė Azija. Tai sparčiai augantis regionas su vis stiprėjančia musulmonų religija. Kol kas tai skurdus regionas, bet su 70 mln. gyventojų jau nebėra tik Rusijos kiemas.

Ne mažesni pokyčiai vyksta ir pačioje Rusijoje. Gyventojų skaičius šalyje kol kas ne taip smarkiai mažėja tik todėl, kad atvyksta imigrantai iš Centrinės Azijos ir daugiau vaikų turi ne slavai. Pagal gimstamumą pirmauja tokie regionai kaip Šiaurės Kaukazas, Tuva ir Altajus, o pagal mirčių skaičių Pskovas, Novgorodas ir Tverė. Per 20 metų slavai jau tapo mažuma Jakutijoje, Čerkesijoje ir šis procesas tik įsibėgėja. Vien musulmonų šalyje gali būti apie 20 mln. Ateityje slavai taps mažuma šalyje, o tada kils labai daug klausimų kokia tai bus šalis - Rusija.

Pasauliniame kontekste Rusijos imperinės ambicijos ir agresija Ukrainoje atrodo, desperatiškai. Su V. Putinu kol kas dar skaitomasi tik todėl, kad jis turi vieną svarbų kozirį – atominį ginklą, tačiau tai viskas, kas liko iš pasaulio galybės. Rusija smenga į praeitį ir tampa antraeile ar net trečiaeile pasaulio šalimi. Tikėkimės, kad V. Putino agresija Ukrainoje ir atatranka, kuri kirs šalies prestižui ir ekonomikai, atmerks akis rusų tautai. Gal atsiras šviesesnių protų ir supratimas, kad tokie konfliktai, teritorijų grobimas ir kolonijos jau praeitis - pasaulis pasikeitė ir niekada nebebus toks, kaip 1950 m.