Matyt, valdančioji koalicija nesutarė, kaip reikėtų tvarkyti socialinį būstą. Tai, kad mėginama išjudinti tūkstantines laukiančiųjų socialinio būsto eiles, yra gerai. Tai ilgai lauktas įstatymas. Tačiau be to, kad jis geriausiu atveju aktualus tik apie penktadaliui laukiančiųjų pagalbos, šis teisės akto projektas turi vieną ydą – į jį sukimštos visos socialinės grupės, kurioms reikia valstybės paramos susirandant būstą.
Ypač jautri vieta – jaunų šeimų apsirūpinimas būstu. Šis įstatymas iš dalies pagelbės daliai jaunų šeimų, tačiau siūlomas kelias yra vargu ar tinkamas, nes jaunų šeimoms galėtume padėti efektyviau nei suteikiant jiems socialinį būstą.
Jaunos šeimos – tikrai nėra socialiai remtina grupė. Būti jaunam ir turėti šeimą nėra nelaimė. Todėl sprendimai galėtų būti kitokie. Svarbu neužmiršti, kad sudarant sąlygas jaunoms šeimoms greičiau įsigyti butą ar namą, galime sumažinti emigraciją ir padidinti gimstamumą, todėl turėtume ieškoti būdų padėti kuo daugiau asmenų.
Kuo greičiau jaunas žmogus įsigyja būstą čia, Lietuvoje, tuo mažesnis noras jam kyla emigruoti. Be to, jaunai šeimai turint galimybę įsigyti būstą, ji jaučiasi saugiau, todėl gali galvoti ir apie atžalų atsiradimą.
Jaunai šeimai galėtume taikyti kitokius pagalbos butui ar namui įsigyti mechanizmus nei gauti laikiną socialinę pastogę. Pagalbos būdai galėtų būti pigesni nei valstybinės būsto statybos ar nuomos programos, todėl galėtume padėti žymiai didesniam ratui šeimų. Valstybė neturėtų užsimesti naštos išspręsti visas jaunų žmonių problemas, ji turėtų padėti jas spręsti.
Jaunai šeimai įsigyti savo gyvenamąją vietą padėtų valstybės pagalba gaunant kreditus, kuriuos šiuo metu jaunimui gauti sudėtinga, nes bankai reikalauja garanto, o jo dažniausiai jaunimas neturi. Tuo garantu galėtų pasirūpinti valstybė. Taip pat ji galėtų padengti dalį palūkanų, sumokamų už kreditą. Yra ir kitų finansinių svertų, kurie šiuo atveju galėtų būti panaudoti.
Minimi būdai ne visai tiktų neįgaliųjų, mažas pajamas gaunančiųjų ir kitų socialinių grupių problemoms spręsti.
Mano nuomone, iš šio įstatymo turėtų būti išskirtos jaunų žmonių problemos ir jas būtina spręsti atskirai, kuo skubiau, nes kai žmogus turi nuosavybę, jis kitaip žiūri į valstybę, atsiranda noras ginti valstybę. Mūsų gimstamumo tendencijos rodo, kad gali nebūti kam ginti mūsų valstybės, nors šalies kariuomenė bus aprūpinta moderniausiais ginklais. Dėl šios problemos sprendimo Seimas ir Vyriausybė tikrai galėtų sutarti seimo rudens sesijos metu, o pirmuosius finansinius žingsnius numatyti jau priimant kitų metų biudžetą.
Dosnios motinystės išmokos smarkiai pagerino mūsų demografinę situaciją. 2002 m. Lietuvoje gimstamumas buvo pats mažiausias ir siekė 1,2 vaiko vienai moteriai.
Šiuo metu šis rodiklis siekia 1,77 vaiko vienai moteriai, tai yra daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, nors ir nepakankamas tautos išgyvenimui. Tačiau motinystės išmokų kaip priemonės skatinti gimstamumą jau nepakanka. Valstybė turi padėti jaunoms šeimoms būsto įsigijimo srityje, nes nesaugioje aplinkoje motinos negimdo.