Būta tikrai kraupių momentų. Keturi berniukai, bėgę nuo antpuolio, buvo nužudyti paplūdimyje – taigi, veikiausiai tiesioginiai taikiniai. Iš vieno subombarduoto namo Khan Younis mieste ištraukti 28 lavonai, 24 žuvusiųjų priklausė vienai šeimai. Pirmadienį naktį sunaikinti penki daugiabučio namo viršutiniai aukštai. Pastatas buvo Gazos miesto centre, taigi, vietoje, kuri esą buvo saugi. Užpultos ligoninės, mečetės, greitosios pagalbos automobiliai. Visa tai priimama lyg būtų normalu ir pateisinama. Kaip paaiškinti šitą gėdingą abejingumą žmonių kančioms, jų žudymui?
Karas yra karas, bet karas turi savo taisykles ir dorovės normas, iš kurių bene pagrindinė nurodo, kad negalima žudyti civilių gyventojų. Yra ir proporcionalumo reikalavimas. Policija turi teisę, net pareigą sulaikyti nusikaltėlį, bet negali į jį šauti, jei jis prie savęs prisiglaudęs įkaitą, kuris žūtų per susišaudymą. Su išlygomis panaši taisyklė galioja kariams – nevalia pulti priešo, jei puolimo pasekmės būtų neproporcingos, nukentėtų daug nekaltų žmonių. Net jei Izraelio kariai sąmoningai nesiekia žudyti civilių gyventojų, kas būtų karo nusikaltimas, jie dažnai nusikalstamai aplaidūs, iš toli apšaudydami civilius gyventojus, nepaisydami proporcionalumo.
Izraelio valdžia nurodo, kad ji dažnai iš anksto įspėja gyventojus, jog jų namas bus taikinys ir kad jie turėtų jį palikti. Atseit, tie, kurie to nedaro, yra atsakingi už savo likimą. Šis aiškinimas yra niekinis. Jei neturi teisės žudyti žmogaus, to jos neįgyji, pasiųsdamas jam įspėjimą. Nereikia didelės vaizduotės nutuokti, kaip teismas reaguotų į žudiko teisinimąsi, kad jis įspėjo auką, kad ją nudės, jei auka iki vidudienio nepaliks savo namų. Teisės žudyti civilius neįgyjama ir dėl to, kad tavo priešai žudo tavo civilius.
Palestiniečiai gali pabėgti tik į kitą savo kalėjimo (kitaip Gazos ruožo negalima vadinti) kampą, bet nėra jokių garantijų, kad jie tenai bus saugūs. Pirmadienį Jungtinių tautų organizacija paskelbė, kad Izraelis jau įspėjo palikti 43 proc. Gazos ruožo teritorijos. Be to, palestiniečių šeimos yra didelės, dažnai turi keturis–penkis mažamečius vaikus, tad nesunku suprasti, kodėl vykstant bombardavimui neskubama bėgti nežinia kur.
Ginkluoti „Hamas“ kareiviai yra teisėti taikiniai. Izraelis gali juos pulti ir nukauti. Izraelis turi teisę mėginti „Hamas“ nukenksminti, sunaikinti jo raketas, taip pat ir tunelius, kuriuose laikoma karo įranga. Neabejotina ir tai, kad „Hamas“ žudytų Izraelio civilius, jei gebėtų tai daryti. Bet „Hamas“ bjaurumas, jo vykdomi nusikaltimai nesuteikia Izraeliui teisės žudyti palestiniečių.
Tai turėtų būti visiems akivaizdu, bet nėra. Kanados užsienio reikalų ministras Johnas Bairdas pasakė, kad jei „Hamas“ pritartų Egipto siūlomoms paliauboms, liautųsi Gazos apšaudymas, tad vien „Hamas“ atsakingas už šią tragediją. Manau, kad Bairdas vienašališkai ir naiviai vertina padėtį ir galimas Egipto paliaubų pasekmes. Bet pagrindinė problema nėra, kad Izraelis puola, bet kaip jis puola, būtent neimdamas tinkamų priemonių civilių gyventojų gyvybei apsaugoti. Iš toli bombarduojant itin tankiai apgyvendintus rajonus net ir su labai taikliais ginklais neišvengiamai aukomis taps daug civilių gyventojų, daug nekaltų žmonių. O kai vis dėlto vykdomi tokie antpuoliai, vykdytojus galima apkaltinti nusikalstamu aplaidumu.
Prieš kelerius metus plačias diskusijas sukėlė dviejų filosofų tvirtinimas, kad Izraelis turi didesnę atsakomybę saugoti savo karių gyvybę negu palestiniečių civilių. Pasiūlymas sulaukė kritikos, nes prieštarauja beveik visuotinai pripažintai normai, kad kareiviai turi atsakomybę išvengti civilių aukų, net jei tai didintų pavojų, kad jie patys nukentės.
Jei reikia rinktis tarp savo karių ir civilių gyventojų gyvybių, privalu teikti pirmenybę civiliams, kurie nežudo, bet yra žudomi, juolab, kad jie vaikai. Jei galima apsaugoti savo karius tik pažeidžiant karo taisykles, reikia vengti karo, o ne į jį įsivelti.
Palestinos ir Izraelio ginčai vertinami prieštaringai. Vieni suverčia atsakomybę Izraeliui, antri palestiniečiams, treti prakeikia abi puses. Galima dėl daug ko ginčytis, bet reikia smerkti civilių gyventojų žudymą. Gėda, kad Lietuvos valdžia tyli, tuo lyg slapta pritardama ne tik Izraelio antpuoliams, bet ir kaip jie vykdomi Įsidėmėtinas ir bendras viso krašto abejingumas, nes veikiausiai daugelis mano, kad įvykiai ten neliečia Lietuvos interesų. Tokiu atveju neturėtume stebėtis, kad kitų šalių piliečiai nepaiso, nesmerkia, gal net pateisina Rusijos veiksmus Ukrainoje. Jiems Ukraina, kaip mums Gazos ruožas, tolima ir egzotiška šalis, dėl kurios čiabuvių bėdų ir kančių neverta kvaršinti galvos.
