Daugelis olandų yra susiję su aukomis ar jų giminaičiais. Keletas mano pažįstamųjų neteko brangių draugų ar kolegų – tarp aukų buvo ir energingas parlamento lobistas bei kovotojas prieš AIDS Pimas de Kuijeras, su kuriuo sukinėjausi tuose pačiuose Amsterdamo sluoksniuose, bei atostogauti susiruošusi jauna pora Karlijn Keijzer ir Laurensas van der Graaffas.

Per pastarąsias dienas olandų „Twitter“ ir „Facebook“ paskyros prisipildė širdgėlos ir širdį veriančių liudijimų apie praradimą, draugystę ir meilę. Tai tikra nacionalinė tragedija.

Vis dėlto oficiali vyriausybės reakcija į šį teroro aktą iš pradžių atrodė atvirai atsargi ar netgi keistai prislopinta. Olandijos ministras pirmininkas Markas Rutte atsisakė įsitraukti į kalbas apie nusikaltėlius ir kalbėjo tik apie didelę „nelaimę“, pabrėždamas, jog pirmiausia reikia išsiaiškinti faktus ir tik tada jis galėtų kažką pasakyti – tai gana tipiška reakcija.

M. Rutte nėra tas žmogus, kuris vartotų skambius žodžius. Vienoje savo kalbų jis didžiavosi neturintis vizijos, kurią, regis, jis supainiojo su ideologija.

Savotiškas jo liberalizmas reiškia, kad olandai yra savarankiški – valstybė nei lepina jų, nei juos suvienija. Tik tada, kai žiniasklaidoje buvo sukritikuota jo baikšti ir formali reakcija į aviakatastrofą, jis pagaliau prakalbo. Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje, turbūt pernelyg jautriai reaguodamas į savo plačiai paplitusį amžinai besišypsančio ir visada lankstaus politiko, kuriam gyvybiškai trūksta orumo, įvaizdį, M. Rutte išdidžiai pažadėjo surasti nusikaltėlius ir patraukti juos atsakomybėn.

Šeštadienį, išvydęs nelaimės vietą užėmusių ir aukų kūnų neatiduodančių Ukrainos separatistų (tokį elgesį jis pavadino „visiškai nepagarbiu“) nuotraukas, M. Rutte pagaliau pademonstravo tikrą pyktį ir frustraciją.

Jis pareiškė turėjęs „intensyvų pokalbį“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jei to ir neatrodė per mažai, vis dėlto tai padaryta per vėlai.

R. Heijne
Taip, Nyderlandai yra maža šalis, tačiau mes turime galingus draugus ir esame stipriausio aljanso istorijoje dalimi. Tiesa ta, kad Nyderlandų vyriausybė pernelyg ilgai tupinėjo aplink Maskvos diktatorių, pro pirštus žvelgdama į V. Putino akivaizdžius nusižengimus žmogiškumo normoms

Taip, Nyderlandai yra maža šalis, tačiau mes turime galingus draugus ir esame stipriausio aljanso istorijoje dalimi. Tiesa ta, kad Nyderlandų vyriausybė pernelyg ilgai tupinėjo aplink Maskvos diktatorių, pro pirštus žvelgdama į V. Putino akivaizdžius nusižengimus žmogiškumo normoms. Rusijos prezidentas savo užuojautos laiške, kurį po aviakatastrofos atsiuntė premjerui M. Rutte, sutiko su olandų reikalavimu atlikti nepriklausomą tyrimą. Tačiau jeigu Nyderlandų vyriausybė nepakeis savo elgesio V. Putino atžvilgiu, rezultatų laukti neverta.

Daugeliui olandų bet kokie V. Putino pažadai skamba grėsmingai. Pastarąjį kartą Rusijos vyriausybė pažadėjo nuodugnų tyrimą pernai spalį, kai garbaus amžiaus olandų diplomatas Onno Elderenboschas savo privačiame bute Maskvoje buvo užpultas gaujos banditų. Šis incidentas nutiko įtartinai greitai po girto rusų diplomato suėmimo Hagoje, kai kaimynai pasiskundė, jog pastarasis po sodą už plaukų tąso savo verkiančius vaikus. Tai Rusijos nacionalistų tarpe sukėlė kerštingą prieš olandus nukreiptą kampaniją. Nuo to laiko apie pažadėtą nuodugnų tyrimą nepratarta nei žodžio. Iki šiol niekas dėl to nesuimtas.

Šis incidentas buvo vienas iš daugelio per metus, kurie turėjo būti šventiniais. Nyderlandai 2013 metais oficialiai šventė 400-ąsias „draugystės“ su Rusija metines. Nors abiejose pusėse netrūko šypsenų ir tostų, metai tapo tikra katastrofa. Prasidėjus šventiniams renginiams Nyderlandų Užsienio reikalų ministerija prisipažino pamilusi „kultūrinės diplomatijos“ idėją – įtikėta, kad prekybinius santykius bei žmogaus teises galima puoselėti su kita šalimi keičiantis menininkais bei parodomis. Tai galėtų funkcionuoti su išties demokratine valstybe, tokia kaip, tarkime, Austrija, kurios valdžia pritaria priimtinai tolerancijos ir įvairovės skatinimo per menus sampratai, tačiau su tokia ribota demokratine šalimi kaip Rusija tai neabejotinai duoda priešingą rezultatą. V. Putino Rusijoje „dialogo“ nėra, čia tėra propaganda.

2013 metais lankydamasis Nyderlanduose V. Putinas atrėmė protestus prieš jo liūdnai pagarsėjusį prieš seksualines mažumas nukreiptą įstatymą apkaltindamas olandus tuo, kad jie toleruoja politinę pedofilų partiją (tai yra visiška nesąmonė). Sukurdami skandalą dėl girto diplomato suėmimo ir suimdami keletą olandų „Greenpeace“ aktyvistų už tai, kad jie pernelyg priartėjo prie Rusijos naftos platformos, rusai veiksmingai nutildė faktiškai visus olandų protestus prieš blogėjančią žmogaus teisių situaciją V. Putino valdomoje Rusijoje, tad galiausiai atrodė, jog šventinių metų pabaigoje švenčiama susiklosčiusi situacija.

Trumpai tariant, olandai leidosi būti priversti paklusti. Nors per finalinį „Draugystės metų“ renginį – naujųjų olandų karaliaus ir karalienės pietus su V. Putinu ir orkestro „Concertgebouw Orchestra“ pasirodymą Maskvoje – tarp aktyvistų buvo daug kalbama apie didėjančius politinius ir meninius protestus, jų nebuvo. Vienintelis dalykas, kurį galima buvo išgirsti nutilus orkestro garsams, tai palengvėjimo atodūsis tarp diplomatų, kad pagaliau visa tai baigėsi.

Bet, matyt, pamokos nebuvo išmoktos. Kai V. Putinas pabandė įteisinti savo režimą pasaulio akyse surengdamas Sočio olimpines žaidynes, dauguma Vakarų valdžios atstovų stengėsi pernelyg nedalyvauti šiame pompastiškame renginyje. Tik ne olandai, kurie išsiuntė neprotingai didelę delegaciją, kurioje buvo ir karalius, ir karalienė, ir šalies premjeras M. Rutte, ir sporto ministrė Edith Schippers. Kai Olandijos parlamentarai ėmė spausti M. Rutte iškelti seksualinių mažumų teisių klausimą per jo pokalbį su Rusijos prezidentu, V. Putinas pažymėjo, jog tai netinkamas metas tokiai diskusijai, juk dabar visas dėmesys sutelktas į sportą.

Per Olimpiados atidarymo ceremoniją Nyderlandų premjeras sėdėjo šalia autokratiškojo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos. Kai Olandijos sporto ministrė sulaukė žurnalistų klausimo apie pankroko grupės „Pussy Riot“ sulaikymą Sočyje, E. Schippers ėmė spėlioti, kad minėtoji grupė galėjo čia atvykti vien siekdama pareklamuoti savo naująjį albumą. O štai kai Olandijos komanda iškovojo pirmąjį iš daugelio aukso medalių, ją „Holland Heineken House“ aplankė V. Putinas, kur jis buvo nufotografuotas neformaliai skelbiantis tostą su Nyderlandų karaliumi ir karaliene. Kai netrukus po Olimpiados V. Putinas užgrobė Krymą, ši nuotrauka Olandijoje buvo vertinama kaip vieša tragedija.

Karalius Willemas Alexanderis negarsėja politiniu sumanumu, tačiau keistas Nyderlandų valdžios požiūris, kai mėginama įsiteikti rusams, sukėlė nuostabą net tuose sluoksniuose, kur „realpolitik“ yra labai gerbiama. Be politinio naivumo, vienintelis galimas paaiškinimas – nuolatinė baimė pakenkti prekybiniams santykiams. Beveik keturi tūkstančiai Olandijos kompanijų susiję verslo santykiais su Rusija, dėl ko Nyderlandai eksportuojančių šalių sąraše užima aštuntą vietą. Nyderlandai iš Rusijos daugiausiai importuoja naftą bei dujas ir tai daro tokiais kiekiais, kad Rusija užima šeštą vietą tarp šalių, iš kurių Nyderlandai importuoja.
B. Heijne
Keistas Nyderlandų valdžios požiūris, kai mėginama įsiteikti rusams, sukėlė nuostabą net tuose sluoksniuose, kur „realpolitik“ yra labai gerbiama. Be politinio naivumo, vienintelis galimas paaiškinimas – nuolatinė baimė pakenkti prekybiniams santykiams.

Tad kai „Draugystės metai“ baugino baigtis politiniu skandalu, tokios olandų kompanijos kaip „Unilever“ ir „Philips“ viešai pareikalavo baigti bet kokį valdžios kišimąsi į ekonomiką. „Concertgebouw Orchestra“, kuri prieš savo vizitą į Rusiją pasiliko teisę protestuoti prieš apgailėtiną žmogaus teisių situaciją šioje šalyje, iškart nusileido.

Netrukus po to Nyderlandų pramonės ir darbdavių konfederacijos, atstovaujančios „bendriems Olandijos verslo interesams“, pirmininkas Bernardas Wientjesas paprašė vyriausybės atsikratyti bet kokio moralinio pamokslavimo kaip užsienio politikos dalies.

Praeityje Nyderlandų užsienio politika visada buvo dviveidė, tradiciškai simbolizuojama keisto olandų pirklio ir protestantų pamokslininko dvejeto. B. Wientjeso teigimu, nuo šiol turėtų valdyti vien tik pirklys. Jo teigimu, aukštas moralinis pagrindas mums daug kainuoja. Šių metų balandžio mėnesį, kai Krymo krizė buvo pačiame įkarštyje, vienas aukščiausių kompanijos „Royal Dutch Shell“ vadovų Benas van Beurdenas palaikė būtinybe vizitą pas V. Putiną, kur pareiškė, jog nepriklausomai nuo politinės situacijos „Shell“ ir Rusija turi didelių planų ateičiai.
B. Heijne
Praeityje Nyderlandų užsienio politika visada buvo dviveidė, tradiciškai simbolizuojama keisto olandų pirklio ir protestantų pamokslininko dvejeto. B. Wientjeso teigimu, nuo šiol turėtų valdyti vien tik pirklys.

Vis aiškiau suvokiant MH17 tragediją ir kaltų paieškai netiesiogiai ar net tiesiogiai nurodant į V. Putino Rusiją, teliks stebėti, kaip tai pakeis Nyderlandų vyriausybės nuolaidų požiūrį į V. Putino demonstruojamą akivaizdų olandų jausmų ignoravimą.

Vienas iš globalizacijos padarinių neabejotinai yra tai, jog olandai suprato, kokia nedidelė jų svarba pasaulinėje arenoje. Praeičiai būdingas olandų garsus kalbėjimas apie žmogaus teises visame pasaulyje dabar daugumos žmonių Olandijoje yra vertinamas kaip siauram mąstymui būdingo įtikėjimo savo tiesa forma. Bet turbūt taip nėra.

Galų gale, mes taip pat esame vieningo Vakarų fronto, NATO ir civilizuoto pasaulio dalimi. Kai konflikte, kurį ciniškai kursto mūsų keturių šimtų metų draugė, kalbama jau ne apie nesiskaitymą su Rusijos gėjais ir vietos kovotojais už žmogaus teises, o apie beveik dviejų šimtų olandų žūtį, toks save pažeminantis reliatyvizmas, kuris jau tapo dominuojančiu santykių su Rusija bruožu, visiškai neduos jokios naudos.