Netrukus po tragiškos nelaimės Ukrainoje pragarą kuriantys teroristai kalbėdamiesi telefonu ir oficialioje interneto svetainėje gyrėsi numušę didelį krovininį Ukrainos lėktuvą. Apie tokią sėkmę netrukus pradėjo trimituoti ir Rusijos žiniasklaida. Tik vėliau pasirodė, kad Strelkovas ir jo šutvė šiek tiek apsiriko... ir anapilin pasiuntė 154 olandus, 27 australus, 28 malaiziečius, 12 indoneziečių, 9 britus, po 4 Vokietijos ir Belgijos piliečius, 3 filipiniečius, 1 kanadietį ir 38 kol kas nenustatytus keleivius.
Vis dėlto sukilėliai tėra vykdytojai – marionetės, kurioms norint buvo galima jau seniai nukirpti vadeles. O tiriant žmogžudystes, esminė užduotis visada būna surasti užsakovą.
Tačiau ir šioje vietoje didelių klaustukų nekyla: netiesioginis šių žudynių užsakovas yra aiškus – tai Vladimiras Putinas, atvėręs užnuodytą žudikų, tankų ir raketų arteriją į pietų Ukrainą. Vis dėlto šis komentaras – ne apie Putiną ir jo gniaužiamą Rusiją.
Suversti visą kaltę rusams yra taip pat neteisinga, kaip ir dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios apkaltinti nacius. Juk blogis slypi ne tik agresijoje, bet ir abejingume, ciniškume, kvailybėje ar silpnume.
Ar ne panašų spektaklį regime pastaruosius keletą mėnesių?
Nyderlandai nuo pat krizės Ukrainoje pradžios pagarsėjo kaip vieni pagrindinių sankcijų priešininkų. Kadaise Hitlerio okupuota, tačiau dabar turtinga vakarų Europos valstybė kaip velnias kryžiaus bijojo finansiškai nukentėti, taigi pasirinko tylėjimo ir pataikavimo agresoriui kelią. Gal pastarasis sustos su juo gražiai pakalbėjus?
Kaip nesustojo Hitleris, taip po piršto pagrūmojimo nesustojo ir Putinas. Ir nesustos.
O pinigų dėl sankcijų blokavimo olandai tikrai sutaupė. Tik įdomu, kas klestinčiai valstybei šiuo metu vertingesni: sutaupyti kruvini rubliai ar 154-ios jų tautiečių gyvybės? Bepigu tau čia po įvykio kalbėti, teigsite? Nepigu. Tik aklas galėjo nepastebėti daugybės įspėjimų apie grėsmingai besikartojančios istorijos padarinius.
Galima suprasti ties ekonominiais rodikliais užsiciklinusius ir sankcijoms prieštaraujančius ekonomistus, verslo grupes, tačiau politikoje finansinių trumpalaikės perspektyvos paskaičiavimų neužtenka.
Kaip neturėtume supratimo savarankiškai mokėti mokesčius pensijoms (kiek žmonių susidurtų su problemomis senatvėje, jei pensijų kaupimas nebūtų privalomas?), taip didžioji dalis visuomenės nesuvokia, kokias ilgalaikes pasekmes gali turėti nuolaidžiavimas agresoriui. Čia ir turi įsikišti giliau mąstantys politikai, ginantys vertybes, kurių eurais tap lengvai neįkainosi.
Lainerio katastrofa šią taisyklę tik patvirtino. Ir nesvarbu, ar kalbame apie savo valstybės piliečių, ar kažkur toliau esančių ukrainiečių, gyvybes. Šiandien mes visi esame olandai ir ukrainiečiai.
O kaip dėl Rusijos? Tą pačią dieną, kai sudužo Malaizijos oro linijų lėktuvas, Rusijos teritorijoje (beje, visai netoli „Gazprom“ dujų grežinių) prasivėrė mistinis futbolo stadiono dydžio krateris su juoda bedugne, o kelios dienos prieš – svilinant 37 laipsnių karščiui iš dangaus pasipylė pasaulio pabaigą primenanti ledo gabalų kruša.
Ar tik neprasiveria pragaras Rusijos platybėse už visas pastarųjų mėnesių nuodėmes ir ciniškas melagystes?
