K. Masiulis. Šalies politika brežnevinėje stagnacijoje

Neseniai teko dalyvauti MRU ir Lundo universitetų doktorantės disertacijos gynime, kuriame buvo tiriami formalūs ir neformalūs ryšiai ministro pirmininko tarnyboje. Tyrimas buvo atliekamas dar tada, kai vyriausybei vadovavo Andrius Kubilius.

Mokslininkai iš Danijos, atvykę į disertacijos gynimą, stebėjosi, kad Lietuvos Vyriausybė tokia pažangi, atvira ir sudarė sąlygas jaunajai mokslininkei pažvelgti į aukščiausių politikų bei pareigūnų darbą, net į neformalius darbuotojų ryšius. Jie pripažino, kad ne kiekvienos šalies Vyriausybė ryžtųsi leisti tokius tyrinėjimus.

Toks kolegų iš užsienio pastebėjimas, prisipažinsiu, maloniai nuteikė ir galbūt nenorėdamas gadinti tos susidarytos pakilios nuotaikos, neprasitariau, kad jau porą metų nebėra nei ministro pirmininko tarnybos, nei to atvirumo, nei naujoviškumo. Socialdemokratai viską sugriovė ir į valstybės tarnybą grąžino brežnevinę stagnaciją.

Dešinieji įpūtė šviežio oro

A. Kubiliaus Permainų koalicija ne tik kovojo su krizės pasekmėmis, bet ir buvo atvira naujovėms. Būtent dešiniųjų pradėtų reformų ir iniciatyvų vaisius šiandien skabo premjeras Algirdas Butkevičius. Malonu yra nuleisti kapsulę ateities kartoms pradedant elektros linijos į Švediją tiesimą, džiaugtis suskystintų dujų terminalo statybų pažanga, lankytis „Barclays“ padalinyje ar sveikinti Vilniuje startuolius, kurie pabėgę iš Maskvos pasirinko mūsų sostinę. Tačiau tai ne šios Vyriausybės nuopelnai, o tik rezultatai darbo, atlikto prieš kelis metus. Net nesinori prisiminti, kiek triukšmavo ir kliudė tuomet opozicijoje buvę socdemai, bandydami apjuodinti ir sustabdyti visus tuos darbus, šalia kurių vaisių dabar fotografuojasi ir žarsto interviu ministrai bei aukštieji seimūnai.

Vos atėję į valdžią konservatoriai ir liberalai ėmėsi daugybės inovacijų, naujų idėjų bei projektų. Žiniasklaidoje jau net buvo kalbama, kad „kaip diena taip naujiena“. Vyriausybė ir Seimas 9 iš 10 idėjų sakė TAIP. Proveržis neliko nepastebėtas tarptautinėje bendrijoje. Lietuva šovė į viršų kaip verslui palanki vieta, o Europos Komisija Lietuvą rodė pavyzdžiu kaip reikia įgyvendinti III energetikos paketą. Net amžini konkurentai estai nusistebėjo, kaip čia taip Vilnius sulaukė net keliolikos naujų aukštųjų technologijų ir paslaugų investuotojų, tokių kaip „Western Union“ ar „Wix“. Nuolatiniuose nuostoliuose skendėjusios valstybės įmonės staiga tapo pelningos ir į šalies biudžetą pradėjo mokėti dividendus, o Ūkio ministerijoje valdininkams sukurta tikslų bei rezultatų stebėjimo sistema buvo įvertinta kaip viena pažangiausių visoje Rytų ir Vidurio Europoje. 

Seni aparatčikai grąžino brežnevizmą

Tuometinė kairioji opozicija vietoj to, kad varžytųsi siūlydami dar pažangesnes ir dar našesnes inovacijas į rinkimus ėjo mitinguodami prieš kasos aparatus, kaitino aistras dėl „naktinių mokesčių reformos“, rėkavo prieš skalūnų dujų gavybą ir juodino naują atominės elektrinės projektą. Ir ką mes matome dabar? Lietuvoje įsivyravo štilis. Nieko nevyksta. Net, neva, blogųjų „naktinių mokesčių“ nesirengiama atšaukti. Kairieji 9 iš 10 naujovių sako NE. Vietoj jaunų, užsienio mačiusių ir puikias karjeras padariusių profesionalų, į valstybės tarnybą ir įmones grįžo seni sovietiniai aparatčikai. Tokius stumti į valdžią post komunistinė Socialdemokratų partija labai gerai moka. Jie vadovaujasi nomenklatūriniais metodais, geriau nieko nekeisti, nieko nesiimti ir tik taip pavyks įsiteigti amžiumi vyriausiai atkurtos Lietuvos Vyriausybei.

Maža to, kad nebesiimama naujų projektų, tai dar ir gadinami jau pradėti įgyvendinti užmojai. Išvaryta JAV bendrovė „Chevron“, užšaldytas Visagino AE projektas, valstybės įmonės vėl atleistos nuo dividendų mokėjimo ir daugybė kitų. Nieko nuostabaus, kad už tokius stagnatorius nenori balsuoti Lietuvos miestiečiai.

Grįžkime prie MP tarnybos pavyzdžio, kuris rodo, kaip pasikeitė kursas. Valstybės tarnybai būtinai reikalingos reformos. Tą supranta visi, gal net ir socdemai. Na kiek žiniasklaida gali rašyti apie neaiškiai skiriamus priedus prie algos. A. Kubiliaus Vyriausybė jau ėmėsi pirmųjų pokyčių, o kairieji ne tik netęsė permainų, bet jas visas sustabdė ir grąžino status quo. Ministro pirmininko tarnybą, kurios misija buvo inicijuoti strateginius šalies pokyčius, vėl pakeitė Kanceliarija, kurios tikslas rūšiuoti dokumentus posėdžiams ir priglausti negabius partijos bičiulius.

Su pavydu žiūrime į estus, kurie uždirba trečdaliu daugiau, mažiau emigruoja ir gauna trečdaliu daugiau paslaugų el. būdu nei lietuviai. Naujausias jų Vyriausybės siūlymas – el. pilietybė, kuri leistų naudotis visomis Estijos paslaugomis, išskyrus politines ir leidimą gyventi šalyje. Nežinau, ar tai geras projektas, bet, pripažinsiu, nustebino. Ar tokių, o gal panašių, inovacijų galime tikėtis iš mūsų Vyriausybės? Deja, Lietuva turėjo vos 4 metus, kad sumažintų atsilikimą nuo Estijos, o dabar vėl su pavydu galime stebėti Šiaurės kaimynus, kurie šuoliuoja į priekį ir net neprisimena apkerpėjusios nomenklatūrinės brežnevinės stagnacijos.