D. Kreivys. Grąžinkite pinigus „Gazprom" apiplėštiems žmonėms

Valdantieji atvirai stebisi, kodėl opozicija nesutinka prisijungti prie Vyriausybės džiūgavimo dėl pasiektų susitarimų su „Gazprom“. Yra kelios esminės priežastys, nulemiančios kritišką požiūrį į staiga pasiektą susitarimą.

Pirmiausia, tai skaidrumo trūkumas – informacijos apie derybas ir įsipareigojimų „Gazprom“ slėpimas nuo Lietuvos žmonių.

Kita priežastis – partinių politinių tikslų painiojimas su valstybės interesais ir populistinis nuopelnų prisiėmimas sau.

Svarbiausias veiksnys, vertęs „Gazprom“ derėtis su Vyriausybe dėl mažesnių dujų kainų, yra jau metų pabaigoje pradėsiantis veikti Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Tai yra objektyvi sąlyga, kuri verčia Rusijos dujų tiekėją mažinti kainas reaguojant į atsiradusią konkurenciją rinkoje.

„Gazprom“, realiai suvokdamas situaciją, pats mažina tiekiamų dujų kainą Lietuvai, o Algirdo Butkevičius pasiektą susitarimą bando visuomenei parodyti kaip savo derybinių gebėjimų rezultatą.

Lemiama terminalo įtaka derybiniam procesui neabejoja ir energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, kuris interviu (2014 m. gegužės 27 d.) „The Wall Street Journal“ teigia: „Be jokios abejonės, tai, kad mažiau nei po 200 dienų Lietuvoje pradės veikti SGD importo terminalas, derybose su „Gazprom“ yra svarbus veiksnys“.

Negana to, pats ministras interviu metu pridūrė, kad svarų vaidmenį derybose atliko ir oficialus Lietuvos bylinėjimasis su „Gazprom“ Stokholmo arbitraže. Taigi ministras viešai pripažįsta tai, ko A. Butkevičius nedrįsta pasakyti – lūžį derybose su „Gazprom“ nulėmė ne mistiniai premjero derybiniai gebėjimai ir „draugiškas kalbėjimasis“ su monopoliniu tiekėju. SGD terminalas, kurio atsiradimas yra tiesioginis buvusios Vyriausybės darbo vaisius, ir ieškinys Stokholmo arbitraže, ten patekęs Andriaus Kubiliaus ir Arvydo Sekmoko iniciatyva, yra veiksniai, dėl kurių galime džiaugtis mažesnės kainos pasiūlymu.

Vyriausybė ne tik prisiima svetimus nuopelnus. Valdantieji dujų kainos sumažinimą pritempė prie politinio kalendoriaus – bet kokia kaina buvo siekiama pasirašyti susitarimą iki šių metų rinkimų į Europos Parlamentą pradžios, kad rinkėjai būtų šia žinia pamaloninti ir gausiai balsuotų už socialdemokratų partiją. Metų gale pradės veikti SDG terminalas, todėl „Gazprom“ iki sutarties dėl suskystintų dujų tiekimo pasirašymo tarp „Amber Grid“ ir „Statoil“, kuri ir pasirengusi tiekti šias dujas per šį terminalą, neišvengiamai būtų nuleidęs dujų kainą be jokių papildomų sąlygų.

Skubant ir besistengiant susitarti dėl dujų kainos iki minėtų rinkimų, Vyriausybė galimai sukėlė teisines rizikas dėl 4,5 mlrd. litų kompensacijos iš „Gazprom“, kurios klausimas šiuo metu yra svarstomas Stokholmo arbitraže. Mūsų žiniomis, susitarimą tarp „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ dėl pretenzijų iki 2012 metų atsisakymo, pastarasis jau aktyviai naudoja kaip savo gynybos priemonę.

Dar įdomiau, kad bet koks šių susitarimų su „Gazprom“ turinys yra slepiamas nuo savo šalies piliečių. Vyriausybė bandė slėpti ir tai, kad be dujų kainos nuolaidos, „Gazprom“ ir „Lietuvos dujos“ sutarė dėl permokos už dujas kompensacijos už 2013 metus bei pirmą šių metų pusmetį. Net ir viešai pasirodžius informacijai apie gautą 331 mln. litų kompensaciją už šią permoką socialdemokratų premjeras (2014 m. birželio 6 d.) bandė įteigti, kad jos grąžinti žmonėms nereikia.

„Puikiai žinot, kad mes su „Gazprom“ susiderėjom tam tikrą lengvatą nuo praėjusių metų sausio 1 d. Ji galios iki 2016 m. sausio 1 d. Dabar skaičiuodami dujų kainos nuolaidą, mes visos tos lengvatos neįskaičiavom. Visa tai sudaro 800 mln. litų“, - sakė A. Butkevičius.

Premjeras tame pačiame pasisakyme priduria: „Žinodami, kad nuo 2016 m. dujų kaina gali keistis, jeigu nepavyks susiderėt mažesnės Lietuvai teikiamų dujų kainos, mes turime tam tikrą galimybę amortizuoti galimą padidėjimą panaudojant tuos rezervinius pinigus“.

Šis ir panašūs A. Butkevičiaus pasisakymai reiškia, kad valdantieji iki opozicijos kritikos net neketino grąžinti kompensacijų šilumos vartotojams. Galima spėti, kad pagal pradinį planą pinigai turėjo būti panaudoti išperkant „Gazprom“ priklausančias „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcijas, o vartotojai, kurie ir patyrė tiesioginius nuostolius, permokos taip ir nebūtų atgavę. Arba kompensavimui skirtas lėšas valdantieji, kaip prasitarė p. A. Butkevičius, ketina panaudoti mažinant dujų kainas prieš pat 2016 m. vyksiančius Seimo rinkimus.

Negana to, nieko neskelbiama apie tai, ar praradimai bus kompensuojami tiems vartotojams, kurie permokėjo už dujas pirkdami jas ne iš „Lietuvos dujų“, kurioms jau suteikta daugiau nei 300 mln. litų kompensacija, bet iš kito lygiaverčio importuotojo – „Dujotekanos“. Vartotojai negali būti diskriminuojami. Todėl derybininkai privalėjo šį klausimą taip pat suderinti, kadangi „Dujotekana“ kaip dujų pardavėja šalies vartotojams yra įtvirtinta toje pačioje „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartyje su „Gazprom“.

Nors valdantieji tvirtina, esą jiems po sunkių derybų su „Gazprom“ pagaliau pavyko sumažinti praėjusios Vyriausybės darbo laikotarpiu padidintas gamtinių dujų kainas, realybė yra priešinga. Dujų kaina Lietuvai padidinta 2007 m. pabaigoje, valdžioje esant socialdemokratinei A. Kirkilo Vyriausybei, kuri nieko nepadarė, kad „Gazprom“, sulaužęs privatizavimo sutartį ir savavališkai pakeitęs tiekiamų dujų kainos apskaičiavimo formulę, sulauktų teisinio atkirčio.

Per nagus „Gazprom“ gavo tik dirbant A. Kubiliaus Vyriausybei – apskundus „Gazprom“ veiksmus Stokholmo arbitražui, sparčiai įgyvendinant III energetikos paketą, bei ryžtingai statant SDG terminalą.