Tačiau, ar tas laivas skambiu pavadinimu, kurį, išvertus iš anglų kalbos, išgirstame reikšmingą žodį – nepriklausomybė -- iš tikrųjų Lietuvai šiuo metu geriausia išeitis, sprendžiant energetikos nepriklausomybės problemas?
Kiek kainuos dujos, atplaukus laivui?
Nei eiliniai dujų vartotojai, nei specialistai, nei ko gero net šalies vadovai šiuo metu nežino, kiek nuo gruodžio 3 d., kai Klaipėdoje pradės darbą SGD laivas, kitaip tariant didžiulė suskystintųjų dujų saugykla, kainuos jo atgabenamos dujos?
Plaukiančio į Lietuvą SGD laivo našumas apie 4 mlrd. kubinių metrų. Lietuva kasmet sunaudoja 3 mlrd. kubinių metrų dujų. Iš jų daugiau nei trečdalio reikia Jonavos įmonei „Achema“, kuri su Rusijos dujų monopolininku „Gazprom“ turi specialią iš jo tiekiamų dujų kainą.
Dar 600-700 mln. kubinių metrų dujų reikia šalies šilumininkams. Jei pavyks pastatyti Vilniaus ir Kauno TEC'us, tai jiems prireiks dar apie 0,5 mlrd. kubinių metų dujų. Be dujų taip pat negali išsiversti ir Elektrėnai bei kai kurios įmonės. Buitiniams vartotojams būtina 10 proc. suvatojamų kasmet dujų.
Pernai Lietuva įsivežė 2,7 mlrd. kubinių metrų dujų.
Jeigu įmonės, katilinės ir kiti vartotojai šildymui ir gamybai vietoj dujų ims vis labiau vartoti alternatyvias kuro rūšis, tai dujų įsivežti prireiks vis mažiau ir mažiau.
Tačiau, kad ir kiek pasaulinėje rinkoje kainuotų dujos, atvežamos į SGD terminalą, valstybė jau yra įsipareigojusi jų kasmet nupirkti 0,5 mlrd. kubinių metrų.
Jeigu šiuo metu jau gautume dujas per terminalą, tai 1000 kubinių metrų Lietuvi atseitų 1200 litų, o iš „Gazprom“ jas gauname maždaug 200 litų pigiau.
Vadinasi, SGD terminalas dujas mums kurį laiką tieks tikrai ne pigiau nei Rusija.
Laivas išnuomotas nepalankiausiu laiku
Dirbant vadinamojoje Seimo laikinoje Energetikos problemų tyrimų komisijoje ir analizuojant konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus Vyriausybės palikimą, ne kartą buvo iškilęs klausimas, negi tame ministrų kabinete buvo dirbama, vadovaujantis filosofija – po mūsų nors ir tvanas?
Konservatorių Vyraiusybė prieš Fukušimos atominės elektrinės tragediją 2011 m. kovą nieko nedarė, tik už milijonus litų samdė konsultantus ir ekspertus, aiškindamasi, kaip statyti ar nestatyti SGD terminalą. Sunku jau net suskaičiuoti, kiek tų milijonų buvo paleista vėjais.
Kažkodėl nebuvo rimtai pasvertos galimybės gauti finansavimą iš ES ir pasistatyti regioninį terminalą, kuriuo būtų naudojęsi Latvija ir Estija. Toks projekas būtų užtrukęs iki 2018-2019 m., tačiau būtų išleista kur kas mažiau pinigų, nei pasirinkus dabartinį terminalo statybos projektą.
Kai prieš daugiau nei trejus metus susprogo Fukušimos elektrinė, A.Kubiliaus Vyriausybė susirūpino, kad Lietuvai kuo skubiau reikia terminalo. Tačiau tuo metu pasaulinėje rinkoje dėl tragedijos Japonijoje buvo susidariusi itin nepalanki situacija – SGD laivais susidomėjo daugelis valstybių ir jų kainos gerokai išaugo. Be to, nebuvo naujai pastatytų laivų.
Todėl A.Kubilius ir energetikos ministras A.Sekmokas nėrė lyg pliki į dilgėles – iš norvegų valdomos firmos „Hoeg LNG Ltd“, kuri Pietų Korėjoje du tokius laivus, kaip „Independence“ įsigijo už 500 ml. JAV dolerių, dešimčiai metų išsinuomojo laivą. Per tą laiką už jį teks pakloti net 1,8 mlr. litų.
Viena tokio laivo išlaikymo diena Lietuvai kainuos 480 tūkst. litų.
Negana to, laivo nuomos sutartyje net nėra nurodyta pradinė laivo kaina. Vadinasi, negalima bus pasinadoti išperkamosios nuomos galimybe. Ir, jei Lieuva po dešimtmečio tą laivą nuspręs nusipirkti, tai sumokės maždaug 400-500 mln. JAV dolerių. Beveik tiek, už kiek jį įsigijo norvegai. Bet už tiek pat nenaują ir optimalios talpos laivą galėjo įsigyti ir pati Lietuva.
Dabar gi turėsime per didelį savo poreikiams ir per barngų savo kišenei laivą.
Kodėl reikėjo taip skubėti?
Kodėl reikėjo skubėti, kodėl negalima buvo luktelėti bent metus? Tam, žinoma, turėjo įtakos tai, kad Lietuva atsisakė statyti SGD terminalą, pasinaudomama ES finansavimu, o dujas mūsų šaliai Rusija pardavinėjo kone didžiausiomis kainomis visoje Europoje.
Kita vertus, kodėl nebuvo stengiamasi vis dėlto rimtai sėsti su „Gazprom“ prie derybų stalo?
Norėjome prieš Rusiją išlikti orūs ir neprašantys malonės? Ne kartą esame įrodę, kad to verti, tačiau po to, kai per sunkmetį buvo atsisakyta skolintis iš Tarptautino valiutos fondo už kelis kartus mažesnes palūkanas, o buvo skolinamasi užsienio bankuose greitai ir brangiai, gal vis dėlto reikėjo susiskaičiuoti, kiek dar mūsų tautos kartų mokės valstybės skolas?
Ar ryšis prokurorai imtis tyrimo?
Baigusi darbą Seimo laikinoji energetikos problemų tyrimo komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama imtis tyrimo dėl aštuonių grubių pažeidimų.
Vienas iš jų – derėtis su norvegais dėl SGD laivo nuomos ir pasirašyti sutartį įmonės „Klaipėdos nafta“ vadovas Rokas Masiulis ėmėsi, neturėdamas jokių oficialių Vyriausybės įgaliojimų, nors šios įmonės savininkė yra valstybė. „Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo“ įstatymas Seime buvo priimtas tik po to, kai jau buvo susiderėta su norvegais.
Greičiausiai A.Kubilius arba A.Sekmokas tik žodžiu buvo įpareigoję R.Masiulį derėtis dėl terminalui skirto laivo. Bet juk valstybės reikalai – ne turgus.
Dabar jau politiniuose kuluaruose girdimos kalbos, esą ateis naujas genralinis prokuroras ir viską įvertins principingai, o kol bus šiame poste Darius Valys, jokio tyrimo dėl energetikos problemų tikėtis neverta.
O kodėl D.Valys negali imtis šio darbo? Apskritai, kodėl neveikia visa teisėsaugos sistema taip, kaip numato galiojantys teisės aktai?
Jeigu viskas Lietuvoje priklauso nuo to, koks žmogus vadovauja Generalinei prokuratūrai, vienam ar kitam teismui, Vyriausybei, Seimui ar visai šaliai, tuomet išsirinkime karalių, kuris iki gyvenimo pabaigos mus valdybų su visa savo šeima. Gal jis bent stengtųsi, kad tauta jį mylėtų, gerbtų ir palaikytų jo sprendimus?
Bet aš tikiuosi, kad, kol D.Valys bus laikinai nušalintas nuo pareigų, sandorius ir kitus finansinius klausimus, susijusius su svarbiais šalies energetikos objektais, ištirs kiti Generalinės prokuratūros pareigūnai.