K. Jovaišas. Kremlinas V. Tomaševskis pamiršo Katynę ir istoriją

Teisingas ar klaidingas įsitikinimas, kad melas yra pasmerktas kapituliuoti prieš tiesą, o viešumas – veiksmingas dezinformacijos priešnuodis? Tai, kad toks įsitikinimas tėra naivi iliuzija darbais įrodinėja politikai, neturintys jokių sąlyčio taškų su elementaria sąžine. Teisūs jie ar ne, kitas dalykas, tačiau netgi demagogijos užgrūdintą visuomenę ištinka gilus sukrėtimas, kai koks kremlinas, kvailindamas ir kiršindamas žmones, skleidžia primityvų ir šmeižikišką melą.

V. Tomaševskio įkvėpimo šaltiniai 

Siekdamas susikrauti politinį kapitalą, Valdemaras Tomaševskis sektinu pavyzdžiu laiko bolševikus, kurie ideologijoje pastatė melo bei demagogijos beprotnamį ir veikė pagal beprotnamio dėsnius. Ko verti vien graudžiai sentimentalūs ir kartu įžūlaus bei lėkšto melo persunkti V. Tomaševskio rypavimai, kad lietuviai draudžia lenkams kalbėti gimtąja kalba net namuose, taigi, esą gali susidaryti situacija, kad uždraus gimtąja kalba kalbėti ir kapinėse. 

Kas įžūliai meluoja, atmetęs elementarų padorumą, tas pagrįstai laikomas žmogumi, kuriam būdingas moralinio idiotizmo sindromas. Lietuvoje nėra jokių teisės aktų, kurie reguliuotų, kokia kalba piliečiai turėtų bendrauti šeimoje ir buityje, jau nekalbant apie kokius nors draudimus. Tad kokių epitetų vertas žmogus, kuris ignoruodamas akivaizdų faktą, tvirtina priešingai?

Tvirtina įžūliai ir ciniškai, reikšdamas krikščioniškajai moralei gilią panieką, kuri visai nedera uoliam katalikui. Juolab, kad 200 tūkstančių Lietuvos lenkų, o ir trys milijonai Lietuvos gyventojų gali patvirtinti, kad valdžia nesikiša į privatų piliečių gyvenimą ir nekontroliuoja, kas su kuo ir kokia kalba bendrauja namuose, kas kokia kalba reiškia meilę, rūpestį arba, atvirkščiai, neapykantą.

Bet pilkas tiesos darkytojas nebūtų toks, koks yra, jeigu meluodamas nedarytų šiurkščių klaidų. Išties, koks profesionalus demagogas galėtų tvirtinti tokią nesąmonę, esą, litwinai, žiūrėk uždraus lenkams kalbėti gimtąja kalba ne tik namuose, bet ir kapinėse? Ne, profas, puikiai skirdamas niuansus, suvokia, kur galima meluoti ir kaip galima meluoti.

Išties, jeigu ir galima meluoti, kur lenkams draudžiama kalbėti jų gimtąja kalba, tai kur kas įtikinamiau nuskambėtų tvirtinimas, jog būtent viešoje vietoje, taigi kapinėse. Ir, priešingai, namuose to neuždrausi dėl tos paprastos priežasties, kad fiziškai neįmanoma kontroliuoti, ar žmonės laikosi tokio drakoniško ir absurdiško draudimo. 

Grasina Maidanu, o šaukiasi Kremliaus

Tomaševskininkai patenka į savo pačių paspęstus spąstus – sukuria bjaurų juos persekiojančio lietuvio paveikslą ir jau nekenčia to bjauraus sukarikatūrinto litwino. Iš čia visokie aimanavimai ir stenėjimai, isteriškos apeliacijos į tėvynę Lenkiją ir netgi grasinimai dėl lenkų sukelti Lietuvoje Maidaną. Kokį apgailėtiną dvasios skurdą, proto stoką ir stebėtinai trumpą atmintį išduoda tokios primityvios insinuacijos!

Pažymėsiu, kad šauktis tėvynės paramos yra nekorektiška dėl priežasties, kurios į proto dalybas pavėlavę žmonės nesugeba suprasti. Politine ir juridine prasme tėvynė suvokiama ne kaip gimtinė ar tėvų žemė (Vaterland, pasak vokiečių). Ne, minėtomis prasmėmis tėvynės sąvoka yra neatsiejama nuo pilietybės – nuolatinio asmens ir valstybės teisinio ryšio, kuris nėra saistomas asmens etninės kilmės. 

Dėsninga, kad Antrojo pasaulinio karo metu Jungtinių Valstijų armijos gretose prieš nacių Vokietiją ir už Ameriką kovėsi ne vokiečiai, o vokiečių kilmės amerikiečiai. Šiais laikais JAV pasilieka teisę ginti savo šalies piliečius, o ne angliakalbius, ką iškraipo rusai, užsimoję ginti visus rusakalbius, nesvarbu, kokios valstybės piliečiai jie yra.

Grįžtant prie Lietuvos, belieka tik apgailestauti, kaip tragiškai, lyginant su Adomo Mickevičiaus meile Lietuvai, degraduoja lenkų jausmai. Koks bjaurus lenkų pasityčiojimas iš savo didžiojo tautiečio, kai jie šaukiasi Maidano ir grasina mums Maidanu. Nevalia užmiršti: Kijevo Maidanas, lygiai kaip Janukovyčiaus kreipimasis į Putiną, pasitarnavo pretekstu Krymo okupendumui.
Gal tomaševskininkai, grasindami surengti Maidaną, siunčia raudonųjų emisarų palikuoniams nedviprasmišką žinutę: Kremliau, mes šaukiamės tavęs, laukiame tavęs ir dedame į tave visas nuskriaustųjų ir pažemintųjų viltis! Drąsiau, ponai tomaševskininkai, regis, Jūs spėjote užmiršti, kaip enkavėdistai sušaudė 14 542 lenkų karininkus į pakaušius Katynėje? 

Užmiršote, kaip sovietai smogė lenkams į nugarą 1939 metais ir kartu su naciais paskandino šalį kraujyje? Ar, nepaisant to, jūs vis dėlto apeliuojate į palikuonis tų, kuriuos bemaž visada per amžius mušė Abiejų Tautų Respublika, galiausiai pati neatlaikiusi milžiniškos jėgų persvaros? O gal dabar įsigaliojo Kremliaus sidabriniais maitinamų judų primesta mada spjauti į istorinę atmintį?

Žmogus taip surėdytas, kad reikšdamas savo pretenzijas negali išvengti, tegul ir ne melo, tai bent subjektyvaus faktų interpretavimo. Tačiau viskam yra ribos, išskyrus Tomaševskio melą. Peršasi tokia melo, pradedant nuo švelniausios iki bjauriausios jo formos, gradacija. Taigi, yra tiesiog melas, yra bjaurus melas, yra melas enkavėdisto, šaudžiusio Katynėje lenkų karininkams į pakaušį ir yra Tomaševskio melas.

Žmogus, kurio asmenybę ženklina ne intelekto sutrikimas, o moralinis ir socialinis nuopolis, vadinamas sociopatu. Ne kiekvienas sociopatas yra geras melagis, bet kiekvienas geras melagis yra sociopatas. Patarimas tomaševskininkų lyderiui: nesidrovėkite įsirengti namuose altorėlį su ikona žmogaus, iš kurio melo paslapčių mokėsi netgi bolševikai. Tas žmogus – Jozefas Gebelsas. Nesvarbu, kad Jūs nevertas jo nė puspadžio, svarbu, kad Jūs, pasak Lenino, einate teisingu keliu, tovarišč.

P.S. Jeigu kas ir prilygsta Tomaševskio melui, tai pozicija ultrapatriotų, pasisakančių prieš dvikalbių vietovių bei gatvių pavadinimų įteisinimą ir pavardžių rašybą dokumentuose lenkų rašmenimis. Ši pozicija, įvaranti pleištą į lenkų- lietuvių santykius, kartu su įžūliu ir šmeižikišku Tomaševskio melu pila vandenį ant geopolitinių Kremliaus interesų malūno. Sakyčiau, atleisk, Viešpatie, jie nežino ką daro, tačiau peršasi pagrįstas įtarimas, kad jie puikiai žino, ką daro.