Vienas iš svarbiausių atsakymo į šį klausimą dėmenų – ES energetinė priklausomybė nuo Rusijos.

Šiandien net 34 proc. į ES importuojamų gamtinių dujų atkeliauja iš Rusijos. Kadangi Lietuvoje, Čekijoje, Bulgarijoje ir kitur rusiškų dujų dalis viršija 80 proc., šios šalys yra iš esmės energetiškai priklausomos nuo monopolinio tiekėjo.

Dėl šios priežasties „Gazprom“ įgyja ne tik ekonominius, bet ir politinius svertus veikti valstybių vidaus procesus, taip pat yra atveriami keliai nesąžiningai kainodarai, dėl kurios permokantys vartotojai patys to nenorėdami suneša turtus Rusijos oligarchams.

Vis dėlto tai nėra padėtis be išeities – savo programinėse nuostatose ne kartą kėlėme tikslą mažinti priklausomybę nuo Rusijos, o pasiekę šį tikslą, be kita ko, atrištume rankas ES efektyviau ginti tokias šalis kaip Ukraina.

Teigiami poslinkiai yra daromi jau ne vienerius metus: didelę įtaką „Gazprom“ interesams Europos rinkose padarė ES inicijuotas Trečiasis dujų ir elektros sektorių liberalizavimo paketas, sumenkinęs „Gazprom“ kaip monopolininko pozicijas ES vidaus rinkoje. Lietuva, inicijavusi ir kryptingai besilaikiusi Trečiojo paketo nuostatų, buvo priversta kęsti Rusijos spaudimą, tačiau per šį laiką gerokai priartėjo prie energetinių šaltinių diversifikacijos.

Visa tai gerokai sumažino ES ir Rusijos santykių dujų sektoriuje asimetriją, nes įvedė saugiklius patekti į ES vidaus rinką. Rusija tapo „politikos perėmėja“, kuri priversta derėtis dėl šių nuostatų taikymo. Tokia kryptimi turime judėti ir toliau, bet vien to nepakanka: kertinis žingsnis, kurį artimiausiu metu turėtų žengti ES, – įsteigti Bendrą dujų įsigijimo agentūrą.

Lietuvos interesas ES santykiuose su Rusija yra stiprinti kalbėjimą „vienu balsu“. Vis dėlto kol kas Rusija faktą, jog ES priklausoma nuo jos dujų eksporto, pasitelkia efektyviau, nei ES naudojasi aplinkybe, kad Rusijos eksportui Europos rinka taip pat būtina. Tokios tarpusavio priklausomybės Kremlius beveik nejaučia, nes ją ES išskaido atskiroms valstybėms pavieniui derantis dėl palankesnių tiekimo sąlygų.

Jeigu vietoje to prie derybų stalo sėstų bendros dujų įsigijimo agentūros atstovai, kurie vieningai siektų palankių sąlygų iš išorinių energetinių žaliavų tiekėjų, būtų ne tik užtikrinamas tokių valstybių kaip Lietuva interesų atstovavimas, bet ir sutvirtintas solidarumo tarp ES valstybių principas, kuris turėtų dominuoti formuojant bet kokius politinius sprendimus.

Šiame kontekste reikėtų pabrėžti, jog ES priklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių mažinimui padėtų ir santykių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis suaktyvinimas – pirmiausia, derybų dėl Transatlantinio prekybos ir investicijų susitarimo rėmuose plečiant energetinį dialogą bei rengiant teisinę bazę JAV skalūninių dujų importui į ES rinką. Skalūnų dujų revoliucija JAV, dėl kurios dujų kaina vietos rinkoje jau sumažėjo triskart bei pavertė šalį nebe energetinių žaliavų importuotoja, o eksportuotoja, atveria naujas galimybes ES: plėtojant suskystintų dujų terminalus, kurių vieną tikimės Lietuvoje atidaryti dar šiemet, iš JAV eksportuojamos dujos galėtų konkuruoti su „Gazprom“ įtakai bei tuo prisidėti prie dar spartesnio kainų mažėjimo.

ES šalių narių pozicijos dėl Rusijos dažnai yra veikiamos vietinių verslo struktūrų, turinčių ryšių su Rusijos investicijomis ar veikla Rusijos rinkoje. Dėl savų sumetimų verslininkai nėra suinteresuoti tuo, kad ES energetikos politikoje veiktų ryžtingai ir vieningai.

Šiame kontekste efektyvi priemonė galėtų būti Europinių antikorupcinių teisės aktų įdiegimas. Pritaikant Didžiosios Britanijos pavyzdį, kur nuo 2010 m. egzistuoja teisinė galimybė pritaikyti sankcijas kompanijoms, veikiančioms Didžioje Britanijoje, tačiau įsiveliančioms į korupcinius ryšius kitose valstybėse. Tai užkirstų kelią neskaidriems ES kompanijų ryšiams Rusijoje bei prorusiškam lobizmui ES valstybėse narėse.

Todėl turime labai aiškią kryptį, kuria norime žengti artimiausioje ateityje. Krymas, nors ir tapo didžiule Ukrainos tautos tragedija, visoms, net iki šiol tuo abejojusioms Vakarų valstybėms, įrodė, kad Rusija siekia bet kokiomis priemonėmis perbraižyti Europos žemėlapį. Energetika yra kol kas Rusijos ginklas, bet jeigu imsismės atitinkamų sprendimų – tai gali tapti Kremliaus silpnybe.