Manau, kad šiandieninių sudėtingų santykių su šia kaimynine valstybe kontekste Lietuvos verslininkai turi maksimaliai pritaikyti ankstesnių krizių metu sukauptą patirtį ir išmoktas pamokas. 1998 metų Rusijos krizė buvo naudinga Lietuvos verslui – ji privertė susirasti rinkas Vakaruose ir greitai prisitaikyti prie vakarietiškų kokybės standartų. Šiandieninė situacija – tai irgi galimybė mobilizuotis ir pereiti į aukštesnę globalių eksportuotojų lygą.

Reikia labiau diversifikuoti savo verslą, glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje ieškant naujų rinkų, ir – ne mažiau svarbu – pasitikėti jaunąją karta. Štai keli būdai galintys padėti Lietuvos verslui įgyti didesnę nepriklausomybę nuo Rusijos ekonominio spaudimo:

1.    Siekdamas mažinti riziką Lietuvos verslas privalo nuolat ieškoti naujų būdų geografiniam verslo veiklos diversifikavimui. Akivaizdu, kad trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu dirbti su Rusija bus sudėtinga ir labai rizikinga, todėl, vertindami verslo modelius, Lietuvos verslininkai turėtų atsižvelgti į rizikos draudimo kainą. Įvertinus ją, patraukliomis gali pasirodyti ir tos rinkos, kurios šiandien įvardijamos kaip mažiau patrauklios.

2.    Atsigręžkime į interneto ekonomiką, į globaliai veikiančias įmones. 150 mln. dydžio Rusijos rinkai (Lietuvos eksportuotojams užtektų net gerokai mažesnės rinkos) alternatyvų galime rasti turtingesnėse Vakarų rinkose, turinčiose net 800 mln. vartotojų. Šiuo metu visas Lietuvos eksportas sudaro apie 0,15 proc. globalaus eksporto. Lietuvos eksportas į Rusiją sudaro tik apie 0,03 proc. globalaus eksporto. Ilgalaikėje perspektyvoje pakeisti šią rinkos dalį alternatyviomis rinkomis – tikrai įgyvendinama užduotis patyrusiems Lietuvos verslininkams.

3.    Natūralu, kad dėl Rusijos rinkos labiausiai nerimauja vyresnės kartos verslo atstovai. Tai suprantama, nes dirbdami ten jie turi tam tikrų konkurencinių pranašumų (rusų kalbos žinojimas, ilgalaikės pažintys, geresnis mentaliteto supratimas), kurių neturėtų dirbdami Vakarų rinkose. Tačiau šioje srityje ypač svarbus tampa pasitikėjimas jaunąja Lietuvos karta, kuri gali padėti plėsti verslą į saugesnes  šalis. Lietuvos jaunoji karta puikai supranta Vakarų kultūrą, moka reikalingas kalbas, daugelis jaunų žmonių turėjo galimybę studijuoti ir įgyti patirties užsienyje. Įgalindami jaunimą, verslininkai gali sumažinti rizikas ir suteikti papildomos energijos verslo plėtrai.

Suprantama, kad naujų rinkų paieška ir persiorientavimas yra nelengvas uždavinys, tačiau neabejoju, kad Lietuvos verslas jau gali efektyviai bendradarbiauti siekiant šio tikslo.

Privalome telktis, kad kartu sumažintume mūsų šalies priklausomybę nuo rizikingo partnerio ir būtume mažiau pažeidžiami. Nejau norime šokti pagal kažkieno grojamą muziką?

Situacija, kurioje šiandien yra Lietuvos verslas, nepalieka kitos išeities – privalome dirbti išvien.

Lietuvos verslininkai jau įrodė, kad tai įmanoma. Neabejoju, kad sugebėsime ir šįkart!