Peržiūrėjus Konstituciją, kurioje nustatytos valstybės valdžių struktūros ir jų sąveika, nepavyko rasti, kas ta Koalicijos taryba, kokia jos viršenybė Seimui, Prezidentui, Vyriausybei. Jeigu dar atsirastų Opozicijos taryba, tai tauta galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, kokie šių Tarybų realios teisinės valdžios ir ypač jų konstitucingumo parametrai.
Tarkim, valstybę jau valdo pati susidariusi Koalicinė taryba. Nelyginant chunta, bet gal dar ne. O koalicinę valdžią valdo viena partija, kitoms tik linkčiojant. Tai senasis siekinys, galų gale įpavidalinamas.
Gimęs tiesiai iš Demokratijos dvasios, nors dar nepasisakė Konstitucijos dvasia.
O jeigu Šešėlinė vyriausybė (Konstitucijoje taip pat neaprašyta) kreiptųsi į Seimo narį Viktorą Uspaskichą reikalaudama per dvi savaites kai kurių oficialių atsakymų? Pavyzdžiui, dėl 2004 m. Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus A. Januškos pranešimo JAV ambasadoriui Vilniuje, kad V. Uspaskicho partija yra šelpiama Rusijos specialiųjų tarnybų lėšomis.
Tai atsiskleidė, kai Vilniuje šį tą veikęs Lietuvos VSD paėmė įtariamos partijos kompiuterius ir juose rado itin svarbių dalykų. Niekam tai toliau nerūpėjo, nors žinių faktai buvo keliskart paviešinti. Liko be viešojo intereso ir valstybės gynimo struktūrų dėmesio, be narsiosios nepriklausomos spaudos komentarų.
Vienas VSD pulkininkas, kovojęs prieš Rusijos šnipų prasiskverbimą, netrukus pasitraukė iš tarnybos ir gyvenimo; ponas V.U. toliau kūrė Lietuvoje didžiulę samdinių armiją ir supirkinėjo balsus, o pilietinė visuomenė tik lankstėsi ir plojo. Bet Šešėlinė vyriausybė, besirūpinanti viešuoju interesu ir valstybės likimu, vis dar galėtų kreiptis viešo išaiškinimo – ar anoji pono A.J. informacija, dėl kurios ponas V.U. nėmaž neprotestavo nei Seime, nei teisme, buvo pagrįsta, ar ne.
Gal net VSD turėtieji duomenys dar neišnaikinti. Raginu Šešėlinius ministrus krustelėti.