Be to, Sapiegos ligoninė buvo prijungta, o vėliau atjungta, dar numatoma reorganizuoti VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą, sujungimo būdu suvienyti Vilniaus klinikinę ligoninę į naują juridinį darinį – Vilniaus Antakalnio klinikinę ligoninę, kuriai pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos.
Deklaruojamas reorganizacijos tikslas – užtikrinti, kad būtų teikiamos saugios, kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, efektyviai naudojamos sveikatos priežiūrai skirtos lėšos.
Tačiau visa sostinės mero Artūro Zuoko ir valdančiosios daugumos sostinės gydymo įstaigų pertvarka nėra nukreipta į ligonių srautų optimalų sureguliavimą, žmogiškųjų ir materialinių ir finansinių išteklių racionalų panaudojimą, įstaigų modernizavimą, paslaugų kokybės pagerinimą, o į gydymo įstaigą žiūrima tik kaip į nekilnojamą turtą, kaip verslo šaltinį, kurį pardavus, galima būtų kamšyti didžiules savivaldybės skolas.
Gydymo įstaigų pertvarka vyksta nuostolingai ir gydymo paslaugų kokybės sąskaita. Kalbama, kad po šių įstaigų reorganizacijos bus keičiami Antakalnio klinikinės ligoninės direktorius, pavaduotojai „savais“ A. Zuoko žmonėmis ir vėl šiems darbuotojams reikės išmokėti ne vieną dešimtį tūkstančių litų išeitinėms pašalpoms.
Gydymo paslaugų kokybė prastės?
Praėjusią savaitę vykusiame susitikime su šių gydymo įstaigų vadovais, administracija, profsąjungomis, gydytojais Vilniaus m. tarybos nariai išgirdo labai kritišką nuomonę apie teikiamą reorganizacijos projektą ir jo padarinius. Abiejų reorganizuojamų gydymo įstaigų vadovai, profsąjungos, kiti bendruomenės nariai kategoriškai nesutinka su teikiamu reorganizacijos projektu. Jų nuomone, po sujungimo gydymo paslaugų kokybė dar pablogės.
Savivaldybė niekur konkrečiai neįvardijo, kaip pagerėjo sveikatos priežiūros paslaugų teikimas vilniečiams atlikus reorganizaciją, sujungiant VšĮ Vilniaus m. universitetinę ligoninę su VšĮ Sapiegos ligonine, o vėliau – 2012 m. gruodžio mėnesį buvusią Sapiegos ligoninę atjungiant nuo naujai suformuotos Vilniaus m. klinikinės ligoninės. Visuotiniame susirinkime darbuotojai pateikė savo nuomones apie tokių reorganizacijų „efektyvumą“ bei savivaldybės, kaip ligoninės steigėjų funkcijų nevykdymą, neskiriant pelno nesiekiančiai asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai organizacijai jokių investicijų, nuo kurių ir priklauso galimybė teikti aukščiausios kvalifikacijos paslaugas.
Dėl įvykdytos reorganizacijos VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ir VšĮ Sapiegos ligoninės sujungimo Vilniaus m. klinikinė ligoninė turėjo sumokėti Sapiegos ligoninės įsiskolinimų, siekiančių apie 4 mln. litų ir perėmė šios įstaigos deficitą, sudarantį beveik 3 mln. Litų. Dėl išeitinių išmokų be minėto įsiskolinimo dar papildomai buvo patirta 750 tūkst. Lt sąnaudų. Šiai organizacijai panaudotos PSDF biudžeto lėšos gautos už gydymą, todėl nukentėjo ir ligoninės darbuotojai, ir pacientai.
Dėl slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyviosios pagalbos paslaugų (teikiamų buvusioje Sapiegos ligoninėje) perdavimo nuo praėjusių metų pradžios Šv. Roko ligoninei, Vilniaus m. klinikinė ligoninė vėl patyrė nuostolius, nes iki šiol moka lizingą už kompiuterinį tomografą, esantį Šv. Roko ligoninėje. Perdavus paslaugas Šv. Roko ligoninė nesutiko perimti visų buvusių Sapiegos ligoninės darbuotojų, todėl Vilniaus m. klinikinė ligoninė turėjo priimti papildomą finansinę ir socialinę-moralinę naštą. Perdavus paslaugas, reikėjo perduoti dalį turto, dėl ko ligoninė dar patyrė daugiau nei 100 tūkst. Lt nuostolių.
Vilniaus psichikos sveikatos centro naikinimas nepateisinamas ekonominiu bei moraliniu požiūriais
Visiškai nesuprantama, kokia logika ir argumentais pagrįsta VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro reorganizacija? Ši ligoninė teikia antrinio lygio psichiatrijos stacionarines, dienos stacionaro ir ambulatorines paslaugas. Ligoninėje veikia modernios, vienintelės ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse valgymo sutrikimų, krizių intervencijos tarnybos, psichoterapijos dienos stacionaras. Ligoninės bazėje yra įsikūrusi Vilniaus universiteto psichiatrijos klinika, vyksta moksliniai tyrimai, klinikos darbuotojų konsultacijos, pedagoginis darbas ir kt.
Pagal 2007 – 2011 m. Vilniaus m. Savivaldybės patvirtintą ligoninės plėtros planą, toliau buvo nuspręsta vystyti Gerontopsichiatrijos ir krizių – ūmios psichiatrijos kryptis. Buvo numatyta egzistuojančias ūmios psichiatrijos bei priėmimo ir krizių intervencijos skyrius pertvarkyti į modernią Krizių ir ūmios psichiatrijos tarnybą. Šioms naujoms tarnyboms numatyta rekonstruoti ir visiškai įrengti tris korpusus.
Įgyvendinus šį projektą Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre būtų sukurtas unikalus viso Vidurio Europos regiono mastu psichikos sveikatos paslaugų centras.
Tačiau šiems planams atrodo nebus lemta išsipildyti, nes A. Zuoko valdančioji dauguma yra numačiusi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro dalies pastatus ir teritorijos atiduoti privatizavimui. Dviejų visiškai skirtingo profilio gydymo įstaigų sujungimas nepateisinamas nei ekonominiu, nei gydymo paslaugų kokybės, nei moraliniu atžvilgiais.
Realiai Vilniaus psichikos sveikatos centrui priklausančius pastatus parduodant, tiek šių paslaugų teikimas, tiek universitetinė – mokslo ir mokymo veikla, kurias kokybiškai vykdo abi įstaigos, pagerėti neturi jokių sąlygų ir galimybių. Vilniuje ir taip jaučiamas terapinių lovų trūkumas, dėl to neįvertinus restruktūrizacijos padarinių, vilniečiai nebegalės gauti tinkamos stacionarinės terapinės pagalbos. Visuotiniu darbuotojų nepritarimu rengiamai reorganizacijai laisvanoriškai surinkta daugiau 1000 VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė nepritariančių darbuotojų parašų.
Gydymo įstaigos pastoviai gyvena nestabilioje būsenoje, negali planuoti savo perspektyvos, gydymo įstaigos dirba psichologinės įtampos sąlygomis, dėl to kenčia paslaugos kokybė ir ligoniai, gydymo įstaigos negali progresuoti, modernizuotis. Visa tai kelia didžiulę sumaištį.
Todėl klausimas vilniečiams, ar jie pritaria tokiai sostinės gydymo įstaigų reorganizacijai?