„Ateinančią savaitę pagal mano pavedimą turi ekspertų grupė išvykti į Maskvą ir, aišku, turi susiderinti prieš tai su „Gazprom“ atstovais ir pradėti derybų procesą“, – ketvirtadienį „Žinių radijo“ klausytojams apie netrukus prasidėsiančias derybas vėl porino tas pats A. Butekvičius, tarsi visai pamiršęs, kaip prieš porą savaičių džiaugėsi sunkiose asmeninėse vienos valandos derybose pasiektais rezultatais, anot jo, nulėmusiais persilaužimą santykiuose su „Gazprom“.
Keista, tačiau premjeras apie ekspertų grupės, turinčios tęsti derybas, suformavimą kalba taip, tarsi praėjusiais metais nebūtų energetikos ministro paskyręs vyriausiuoju derybų su „Gazprom“ vadovu.
Dar keisčiau, kad A. Butkevičius elgiasi tarsi energetikos ministro apskritai nebūtų. Labai įdomu, kokių naujienų iš Maskvos gali atvežti premjero ir energetikos ministro patarėjai, derybose su „Gazprom“ pakeitę asmeniškai sunkias valandos derybas vedusį Vyriausybės vadovą.
Kita vertus, gal to Vyriausiojo derybininko visai ir nereikia, nes premjeras per valandą dėl visko susiderėti gali ir vienas. Ir ne tik susiderėti, bet ir viešai, iškilmingai pareikšti, kad „tos pusės“ pasiūlymas jam asmeniškai priimtinas.
Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei, o tai reiškia, kad jis išsako ne savo nuomonę, bet Lietuvos valstybės poziciją. A. Butkevičiaus, kaip asmens nuomonė mažai kam terūpi, bet Vyriausybės pozicija yra svarbi mums visiems. Žinoma, A. Butkevičius galėtų padaryti tokį neatsakingą pareiškimą, bet tik tuomet, jei viliojantį „Gazprom“ pasiūlymą gautų kaip asmuo. Šiuo atveju taip pat yra nesuprantama, kodėl jis apie tai turėtų pranešinėti visai Lietuvai. Galbūt tam, kad tuo susidomėtų STT?
Visai nenuostabu yra tai, kad kas džiugino premjerą, visiškai nesužavėjo prezidentės. A. Butkevičius po to sukosi iš padėties sakydamas, kad jo asmeniniame pokalbyje su A. Mileriu būta ir gražesnių pažadų, bet maža ką gali prikalbėti nuo olimpiados atidarymo didybės ar vaišių apsvaigę derybininkai.
Apskritai nėra aišku, kodėl premjeras tarsi turguje derasi dėl kažkokios nuolaidos, o ne dėl kainos apskaičiavimo formulės pakeitimo. Beje, ir jo paties pasirašytame potvarkyje dėl derybų nurodoma, kad darbo grupei suteikiami įgaliojimai derėtis dėl dujų tiekimo sąlygų ir kainos. Kai tariamasi dėl nuolaidos, atrodo, kad mes pripažįstame, jog Lietuvai taikoma gamtinių dujų kaina teisinga, o ta olimpiadinė nuolaida galioja tik akcijos metu.
Gauname laikiną nuolaidą, buvusią dujų kainą pripažįstame buvus teisingą, atsiimame ieškinį iš arbitražo ir pamirštame beveik penkių milijardų kompensaciją. Regis, visą tą mums pasiūlytą paketą ir bus turėjusi galvoje Prezidentė, kai sakė, kad „Gazprom” siūloma nuolaida – mūsų pačių sąskaita.
Vyriausybei reikėtų derėtis ne dėl nuolaidų, o dėl dujų tiekimo kainą nustatančios formulės pakeitimo. Susiderėjus dėl jos, teisinga dujų kaina Lietuvai bus itin nesunkiai randama. Reikia priminti, kad 2008 metų pradžioje G. Kirkilo Vyriausybei esant užsimerkus, „Lietuvos dujos“ ir „Gazprom“ vienašališkai pakeitė „Lietuvos dujų“ privatizavimo metų įtvirtintą dujų kainos apskaičiavimo formulę. Būtent nuo tada dujų kaina užkilo į neregėtas aukštumas ir šalies vartotojai kas mėnesį reikšmingai permoka už sunaudojamas dujas.
Faktinis formulės pakeitimas, įtraukiant į skaičiavimo metodiką dyzeliną, pažeidžia tiek 2004 metų Vyriausybės nutarimą dėl galimybės keisti dujų tiekimo formulę, tiek pačią „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartį. Įdėjus į formulę biokurą, dujų kaina sumažėtų gerokai daugiau nei 20 nuošimčių. Tai būtų teisinga kaina Lietuvos vartotojams ir nereikėtų siekti jokių tumpalaikių olimpinių nuolaidų.
Ne mažiau svarbus ir piniginės kompensacijos už pastaruosius keletą metų „Gazprom“ vykdytą plėšikavimą klausimas. Jeigu laikomės arbitražinės nuostatos, kad dabartinė dujų kaina yra neteisinga, mes deramės dėl dviejų dalykų: dėl teisingos dujų kainos apskaičiavimo formulės ir dėl kompensacijos už neteisingos dujų kainos taikymą praeityje. Šių dviejų aspektų painioti tarpusavyje negalima, nors to ir siekia „Gazprom“.
Grįžkime prie premjerui asmeniškai tikusio, bet Lietuvai netinkančio pasiūlymo. Remiantis neoficialia informacija, yra žinoma, kad Sočyje „Gazprom”, prie anksčiau aptartos nuolaidos gamtinėms dujoms, žodžiu yra siūlęs ir 1 mlrd. litų kompensaciją už neteisingą kainodarą.
Sąlyga – Lietuva atsiima ieškinį iš Stokholmo arbitražo. Premjerui garsiai bedžiūgaujant minėtas žodinis pasiūlymas išgaravo iš oficialaus „Gazprom“ raštiško pasiūlymo teksto. Na, dėl kaip dujos ore šsisklaidžiusio 1 milijardo tikrai neliūdėsime, priešingai – tokie pasiūlymai tik parodo, kad monopolistas blaškosi ir 4,5 milijardo ieškinys yra daugiau nei realus.
Dėl šios priežasties TS-LKD frakcija artimiausiu metu Seime ketina įregistruoti istatymą, kuris nustatys tvarką, pagal kurią bus kompensuojama dėl „Gazprom“ veiksmų patirta žala. Remiantis ja Lietuvos gamtinių dujų bei šilumos vartotojai galės atgauti pinigus, kuriuos permokėjo monopolistui už sunaudotas gamtines dujas.
O pabaigai šalies premjerui norėtume palinkėti, kad ateityje „Gazprom“ pasiūlymai būtų priimtini LIETUVAI, o ne jam asmeniškai.