V. Raškauskas pirmiausia, matyt, nesugebėjo perskaityti paties Ulrikes Lunacek pranešimo pavadinimo. Vadinasi jis ne „Pranešimas apie visų viso pasaulio problemų sprendimą“, o „Dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano“. Todėl natūralu, kad pranešime nekalbama apie visų saviraiškos laisvę, smurtą prieš moteris ar abortus, o būtent tik apie homoseksualius asmenis. Nemanau, kad pranešime apie Irako krikščionių persekiojimą V. Raškauskas pasigestų LGBT teisių, todėl labiau nuostabą kelia ne autoriaus išvardyti punktai, o jo nuostaba, kad pranešime apie LGBT asmenis nesprendžiamos visos viso pasaulio problemos.
Juk pagarba homoseksualių žmonių saviraiškai niekaip nesikerta su pagarba visų žmonių saviraiškai, pagarba jų orumui – su pagarba visų žmonių orumui ir t.t. Bandymas vaizduoti, kad pagarbos ir žmogaus teisių užtikrinimas homoseksualiems žmonėms kažkaip kertasi su visų kitų interesais, dirbtinis to paties reiškinio supriešinimas yra ne kas kita, kaip manipuliacijos ir dezinformavimo priemonė, plačiai naudojama juodojoje ir pilkojoje propagandoje.
Akivaizdu, kad V. Raškauskas nieko nėra girdėjęs ir apie vieną Europos Sąjungos pamatinių principų – laisvą asmenų ir darbo jėgos judėjimą, kurį dalies legaliai sudarytų šeimų nepripažinimas pažeidžia, nepagrįstai apsunkindamas galimybes visose Europos Sąjungos valstybėse dirbti gyvenant kartu su šeimos nariais. Tuo pačiu pažeidžiamas ir diskriminavimo dėl lyties bei seksualinės orientacijos draudimo principas. Ir šie principai visiškai nepriklauso valstybių vidaus reguliavimo sričiai, o yra reguliuojami Europos Sąjungos sutartimis ir direktyvomis. Taigi U. Lunacek yra teisi (ne veltui dirba ne pirmą kadenciją Europos Parlamente), o V. Raškauskas klysta.
Atkreiptinas dėmesys ir į kitus teksto autoriaus keistus „nesupratimus“. Pavyzdžiui, jis nesupranta, kuo susijęs saugios aplinkos užtikrinimas ir teigiamo požiūrio į LGBT asmenis formavimas. Supratimo gerinimui siūlyčiau V. Raškauskui viešai paskelbti, kad jis yra gėjus ir tuomet pasižiūrėti, ar požiūris į jį nepasidarytų kur kas nepalankesnis, o aplinka – nesaugesnė. Ypač atsižvelgiant į tai, kad populiariausi keiksmažodžiai Lietuvos mokyklose ir ne mokyklose yra atėję iš rusiško kalėjimo žargono, o homoseksualūs žmonės ilgą laiką traktuoti kaip persekiotina ir žudytina grupė.
Kai kurios V. Raškausko idėjos skamba iš viso makabriškai. Pavyzdžiui, kad reikėtų neleisti auginti vaikų biologinei motinai, jei ji yra lesbietė. Dirbtinio apvaisinimo procedūros kai kuriose Europos šalyse yra prieinamos ir nesusiporavusioms (single) moterims, todėl iš tiesų, kaip gi įsivaizduojama, kad tokios procedūros būdu vaikų susilaukusi moteris negalėtų jų auginti, jei ji yra lesbietė? Gal reikia iš jos prievarta vaiką atimti ir atiduoti į katalikiškus globos namus? Neabejoju, kad katalikų radikalams toks vaiko traumavimas patiktų. Nes juk ne vaikas, o idėja čia svarbu.
Pagaliau, nereikėtų meluoti apie tai, kad žmogaus teisių ir laisvių gynėjams kelia nerimą tendencijos Europos Parlamente. Jos kelia nerimą tik religinių radikalų lobistams, kurie nėra jokie žmogaus teisių gynėjai. O žmogaus teisių gynėjams kaip tik kelia nerimą organizuotų religinių radikalų grupių spaudimas išlaikyti LGBT žmonių, kaip nelygiavertės persekiotinos ir žudytinos grupės statusą. Ir ne tik Europos Parlamente. Religinių grupių spaudimo rezultatus matome Nigerijoje, Ugandoje – kur siekiama įkalinti ne tik LGBT asmenis, bet ir jų tėvus bei artimuosius, jei jie neįskundžia savo vaikų. Pagaliau tai matome ir Rusijoje, kurios „krikščioniškų vertybių gynimu“ taip žavisi ir seka Lietuvos dešinieji radikalai.
