Atvirkščiai, patikimais laikomi žmonės, kurie derina asmeninius ir savo aplinkos poreikius, o paskui tęsi susitarimus. Lietuva, po pusės amžiaus grįžusi į Europą, neturi ilgos savo elgesio istorijos ir yra įdėmiau stebima senbuvių, kaip kiekviena naujokė ES klasėje. Prie nuomonės kūrimo ypač prisideda elgesys vykdant bendrus projektus.
Tik baigėme sėkmingą pirmininkavimą ES, ir tuoj pat gerą įspūdį gadiname kišdami pagalius į svarbų regioninį projektą – europinės vėžės greitojo geležinkelio liniją, kuri turėtų sujungti Baltijos valstybes su Europa.
Praūžus finansų krizei, ES pasitvirtino svarbų strateginį aktą, kuris apima energetiką, transportą ir telekomunikacijas. Jis vadinasi „Connecting Europe Facility“ (CEF) – Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Numatytos ir nubraižytos visai ES svarbios transporto jungtys, elektros tinklų jungtys ir plačiajuosčio ryšio tinklai. Šiam gigantiškam sumanymui numatyti trilijonai eurų, o sąraše yra ir Lietuvą liečiantys projektai.
Iš krizės pasekmių pasimokyta, kad infrastruktūros objektai turi lemiamą reikšmę Europos ekonomikos ateičiai. Pripažinta, kad trūksta tarpvalstybinių fizinių jungčių, dėl kurių periferija, pvz., Baltijos šalys, lieka atskirtos nuo ES centro. Aukščiausiu lygiu pripažinta, jog CEF įgyvendinimas yra gyvybiškai svarbus gerai veikiančiai Europai ir jos integruotai ekonominei erdvei.
Tiesiausias kelias
Viename iš CEF žemėlapių yra „Rail Baltica“ (RB), einanti tiesiausiu keliu per Taliną, Rygą ir Kauną į Varšuvą. Būta svarstymų, ar tiesti per Panevėžį, ar per Šiaulius, ir Lietuva patvirtino per Panevėžį. Projektas labai rūpi ir Suomijai, nes ši didžiąją dalį savo prekių veža į Europą laivais, o dėl gamtosauginių reikalavimų šis transportas greitu laiku pabrangs, todėl suomiai turėtų galimybę nuo Talino naudoti RB. Pagal britų konsultacinės firmos „AECOM ltd.“ 2009-2011 m. atliktą galimybių studiją, trečdalį pelno visai linijai duotų keleivių pervežimai, o du trečdalius – kroviniai.
Visa tai žinodami, penkių valstybių transporto ministrai 2013 m. rugsėjo 16 pasirašė bendrą deklaraciją dėl RB. Pirmame etape Estija, Latvija ir Lietuva 2014 m. pradžioje turi įkurti bendrą įmonę linijos tiesimui administruoti. Vėliau prie projekto prisijungs Suomija ir Lenkija. Lietuvos reikalavimu atsirado 5. punktas, pagal kurį Vilnius bus prijungtas prie RB, o senos vėžės rekonstravimas arba naujos tiesimas gali gauti iki 85 proc. finansavimą iš CEF fondų. Ir pridedama: „Visi naujo TEN-T tinklo koridoriai gali pasinaudoti fondais pagal CEF.“
Dvi vėžės Kaunas -Vilnius
Dabar susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius kalba, jog Vilnius yra integrali RB projekto dalis. Jis kalba ne apie sutartos bendros įmonės, o apie kažkokios Europos interesų grupės kūrimą, kas panašu į įgyvendinimo marinimą. Lietuviai yra savo parteriams latviams ir estams rodę net naują idėją apeiti Kauną, nuo Panevėžio tiesiant liniją į Vilnių.
Dabar kalbama apie atšaką nuo Kauno. Jokių skaičiavimų nei studijų dėl Vilniaus prijungimo nėra pateikta, todėl projektas stoja ir paraiškos pateikimas nusikelia. Jokių argumentų, kodėl Vilnius turi būti RB projekto dalis, nėra pateikiama, todėl jų teko paieškoti pačiam.
Kaip žinia, tarp Vilniaus ir Kauno geležinkelis yra. Juo dabar važiuoja modernūs dviaukščiai keleiviniai traukiniai, tais bėgiais kroviniai iš rytų pasiekia Klaipėdos uostą. Šis ruožas irgi pažymėtas CEF planuose ir yra numatyta finansuoti jo plačiosios 1520 mm rekonstrukciją. Darbai jau vyksta ir turi būti baigti 2015. Beveik 90 proc. projekto lėšų dengia ES sanglaudos fondas. Po rekonstrukcijos traukiniai galės išvystyti iki 160 km/h greitį.
Vilniečiai galės per 40 min. atsidurti Kaune ir persėsti į europinės 1435 mm vėžės traukinį į Europą. Linija Kaunas – Šeštokai (RB1) jau tiesiama, bet ji vingiuota ir negali būti greita. Vingiuota ji todėl, kad praktiškai atkartoja senąją vėžę, t.y., eina valstybine žeme, nes ją planuojant nebuvo galima projektuoti neišpirkus žemės iš savininkų, tad tiesinimas būtų ilgai užtrukęs. Vietoj to, kad būtų pakeistas įstatymas, atkartoti seni vingiai.
Naujoji RB vėžė nuo Kauno eis į Lenkiją tiesiai, ir ja traukiniai galės važiuoti iki 240 km/h. Ją baigus vilniečiai galės dar greičiau keliauti į Varšuvą ir toliau į Europą su persėdimu Kaune. O iki tol galės persėsti į lėtesnį traukinį. Taigi, perspektyvoje bus dvi vėžės į Lenkiją: lėtoji ir greitoji.
Tokį patį vaizdą tarp Vilniaus ir Kauno piešia R. Sinkevičius. Nekalbant apie tai, kad bėgiai ir pylimai krašto nepuošia, dvigubos trasos yra aiškiai perteklinės nei gyventojų gausa, nei neįtikėtinais krovinių tranzito mastais nepasižyminčioje Lietuvoje. Tai lyg tiesti atskirą kelią vilkikams lygiagrečiai autostrados Kaunas-Klaipėda ir prašytis tam pinigų iš ES.
Pinigų geidžiamai vėžei iki Vilniaus reiktų daug – apie 1 mlrd. litų. Kelionė sutrumpėtų kokiomis 15 min. Beprasmiškas lėšų švaistymas. Galvojama, kad taip galima sujungti Kauno ir Vilniaus oro uostus, tik kas tarp jų važinės, jokios analizės nėra. Tačiau dėl savo netikėto įnorio Lietuva ima stabdyti RB įgyvendinimą.
Monopolistas Kaune
Kadangi jokios naudos iš naujos vėžės Vilnius-Kaunas nematyti, galbūt tikrasis tikslas yra ne jai finansavimą gauti, o sustabdyti visą RB projektą. Užbaigus europinę vėžę Kaunas-Šeštokai, pagrindiniu geležinkelio mazgu regione tampa Kaunas. Vertingiausi transporto mazgai yra tie, kuriuose formuojami kroviniai.
Rytų-Vakarų koridoriumi judančios prekės ir žmonės Kaune iš senosios vėžės perkeliami į europinę RB1 ir per Šeštokus keliauja toliau. Šiaurės-Pietų koridoriuje vyksta tas pats: suomių, estų, Peterburgo kroviniai keistų vėžę Kaune. Ši schema galios, kol „Lietuvos geležinkeliai“ išsaugos europinės vėžės RB1 monopolį.
Tai yra atsakymas, iš kur kyla kalbos apie Vilniaus įjungimą į RB. Žinybinis „Lietuvos geležinkelių“ suinteresuotumas tapo valstybės regionine politika. Mat atsiradus RB, Suomijos ir šiaurės vakarų Rusijos kroviniai būtų formuojami Taline. Lietuvai liktų ne mažiau gyvybingos kryptys nuo Maskvos, Kijevo, Kazachstano. Bet norisi apžioti viską – ir dar ne savo lėšomis – o mūsų strateginių partnerių nei finansinių donorų tikrai nežavi vaizdas, kaip narinamės dėl to žandikaulius.
Lietuvos geležinkeliai – Lietuvos vardu
Latviams ir estams ir taip jau yra kilę abejonių dėl Lietuvos gebėjimo priimti didelius regioninius sprendimus po to, kai imta mindžikuoti dėl VAE, o lenkų „Orlen“ patyrė savo kailiu „Lietuvos geležinkelių“ galią, kai ši išardė trumpiausią geležinkelį iš Mažeikių į Latviją ir dėl dirbtinai sukurto lanksto „Mažeikių naftai“ pabrango eksporto sąnaudos. Ar tai buvo „Lietuvos geležinkelių“ trumparegis noras kuo daugiau uždirbti už didesnį kilometražą, ar taip Rusija įdūrė lenkams už tai, kad „Mažeikių nafta“ neatiteko „Lukoil“? Bet kuriuo atveju, šis bėgių išmontavimas buvo tapęs tarpvalstybinių Lietuvos-Lenkijos santykių problema.
Yra manančių, kad tuos norus galėjo pakurstyti Rusija, su kuria artimai ir sėkmingai bendradarbiauja „Lietuvos geležinkeliai“. Rusijos geležinkelių ilgametis vadovas yra artimas V. Putino žmogus KGB generolas Vladimiras Jakuninas, o Rusijos politika siekia, kad Baltijos valstybės kuo mažiau integruotųsi į ES. Todėl RB projekto žlugdyme gali sutapti žinybiniai ir antivalstybiniai interesai.
RB yra daugiau negu vien ekonominė jungtis. Kaip pavyzdį paminėsiu NATO gynybos planus Baltijos valstybėms. Kada JAV modeliavo savo veiksmus per galimus konfliktus įvairiuose pasaulio regionuose, jie paskaičiavo, kad kilus grėsmei Baltijos valstybėms į konflikto zoną būtent geležinkeliu būtų permetamos JAV divizijos iš Bavarijos. Tada jos galėjo pasiekti Šeštokus. Ar „Lietuvos geležinkeliai“ siekia, kad jos neturėtų būti greitai permetamos šiauriau Kauno?
Keista, kad susisiekimo ministras nemato toliau žinybinio kiemo. Gali būti, kad tai lemia ypatingi socialdemokratų ryšiai su „Lietuvos geležinkeliais“, tačiau toks projektas, kaip RB, yra užsienio politikos dalis, o ši, savo ruožtu, yra ES politikos dalis. Todėl svarbiausias žodis turėtų tekti ne R. Sinkevičiui, o Lietuvos prezidentei, kuri „sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką“ (LR konstitucija, 84 str., 1 skirsnis“).
