Ne, ne dėl to, kad Lietuvos Vyriausybėje esą sėdi kvailiai. Mes patys savo Vyriausybes ir atskirus jų narius, nekalbant jau apie Seimą ir jame posėdžiaujančius tautos išrinktuosius, dar vaizdingiau išvadiname. O paskui vėl už juos balsuojame.
Bet, kai kas nors (o ypač estai) viešai pasako tą patį, ką mes nuolat patys kartojame, lietuviai staiga tarsi pabunda iš gilaus miego. Sukyla tautinės ambicijos ir net patriotizmas. O tada jau kaip toje G. Paškevičiaus dainoje – „daug labai keistų dalykų atsimerkęs pamatai“.
Apie tai, kad „Rail Baltica“ – itin svarbus strateginis projektas kalbama jau daugybę metų. Bet ar realiai mes patys viską iki galo suvokiame? Paklausykite, kiek daug mes vos per kelias dienas sužinojome vien dėl to, kad J. Partsui tyčia ar netyčia išsprūdo apie kvailius Lietuvos Vyriausybėje.
Estijos ministro dėka dabar jau turbūt pagaliau išgirdome, kad autoritetingas ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis apskritai bando mums įpiršti skandalingą mintį – milijardinis „Rail Baltica“ projektas yra ekonomiškai nenaudingas ir neatsiperkantis.
Ne, taip ekonomistas kalbėjo dar 2010 metų vasarį. Ne kartą net viešai Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas panašius dalykus aiškino ir vėliau. Ir ne kartą atkreipė dėmesį, jog rengiantis „Rail Balticos“ geležinkelio statyboms nebuvo apsvarstytas išlaidų ir jų naudos santykis.
Tik mes jo kažkodėl negirdėjome arba nenorėjome girdėti. Nes jei būtume girdėję, bent jau oficiali valdžia lyg ir turėtų būti pasirengusi atremti tokius argumentus. Tuo tarpu susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas dabar lyg niekur nieko viešai pripažįsta, kad rimtą studiją dėl „Rail Baltica“ naujojo projekto atsipirkimo dar tik planuojama daryti.
Svarbų dalyką karštose diskusijose dėl „J. Partso įžeidimo“ ir dabartinės Vyriausybės pasiryžimo be siauros europinės vėžės į Vilnių nenurimti, net jei dėl to reikėtų stabdyti visą „Rail Baltica“ projektą, priminė buvęs susisiekimo ministras liberalas Eligijus Masiulis.
„Ne vieną šimtą milijonų litų Lietuva ir „Lietuvos geležinkeliai“ jau pasinaudojo europiniais pinigais, modernizuodami plačiąją vėžę tarp Vilniaus ir Kauno. Išleisti šimtai milijonų ir norima, kad ten greitis būtų apie 160 km/h, kad atsisėdęs Vilniaus stotyje Kaune atsidurtum per 40 minučių. Tai šiuo atveju, kam tada tiek pinigų ten reikėjo įdėti, jeigu mes staiga ištraukiame kitą reikalavimą, kad reikia būtinai ir siauros vėžės“, – klausia buvęs susisiekimo ministras E.Masiulis.
Taigi, dar vienas klausimas dėl to, kaip mes leidžiame šimtus milijonų ar net milijardus. Ir dar vienas – be atsakymo. Vietoj atsakymų mums siūlomas dar vienas „užkeikimas“, esą politikai tik lėšų panaudojimo efektyvumu ir rūpinasi.
„Aš galvoju , kad mes ne pieštuką ir ne trintuką ruošiamės pirkti. Galvoju, kad tokiam stambiam projektui įgyvendinti reikia labai gilios analizės tam, kad nepadarytumėm klaidų“, – išdidžiai aiškino susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, užuot atsakęs į R. Kuodžio arba savo pirmtako E. Masiulio viešai keliamus klausimus.
Tuo tarpu į R. Kuodžio kaltinimus, kad diskutuojant apie „Rail Baltica“ nutylimos kitos skirtingo pločio geležinkelių sujungimo ar kelionės, tarkime, iki Varšuvos alternatyvos, atsakinėti niekas, atrodo, net nesirengia.
O gal atsakyti galėtų buvęs susisiekimo ministras E. Masiulis? Juk jis, kaip buvęs susiekimo ministras, turėtų labai aiškiais argumentais pagrįsti, kodėl aktyviai agituoja būtent už dabartinio projekto „Rail Baltica-2“ kuo skubesnį įgyvendinimą.
Klausimų E. Masiuliui ir kitiems projekto entuziastams būtų ir daugiau. Pavyzdžiui, vieną netiesiogiai galėtų užduoti ir R. Sinkevičius, kuris pripažįsta, kad Lietuva kol kas nežino Lenkijos pozicijos dėl jos dalyvavimo transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projekte. Susisiekimo ministras teigia, kad Varšuvą dar reikia įtikinti projekto nauda, nes kitaip greitoji „Rail Baltica“ vėžė neteks prasmės.
Tuo tarpu premjerui Algirdui Butkevičiui – viskas aišku. Ir dėl Lenkijos – taip pat. Jis „Rail Baltica“ projektą pasiryžęs žūtbūt įgyvendinti ir kuo skubiau. „Čia yra vienas iš strateginių projektų – ne tik Baltijos valstybių, bet į jį įtrauktas ir Helsinkis, Varšuva. Tai, manau, bet kokia kaina reikia surasti susitarimą“, – aiškino Vyriausybės vadovas.
Bet ir tai dar ne viskas. Buvęs premjeras Andrius Kubilius specialioje spaudos konferencijoje paaiškino, kad „Rail Baltica“ – apskritai net ne vien ekonominis, o geopolitinis projektas. Todėl jo stabdymą iš esmės pavadino „intelekto nesugadinta politika“ ir didžiavosi, kad anksčiau už J. Partsą sugalvojo tokį rafinuotą, o ne prasčiokišką pasakymą „kvailys“.
Nepaaiaškino to ir „The Economist“. Nes šio leidinio teiginys, kad „rusiškos 1520 milimetro vėžės pakeitimas 1435 milimetro kontinentinės Europos vėže suteiks saugumo jausmą ir padės žengti žingsnį nuo Rusijos arčiau Europos“ rimtu argumentu būti tikrai negali.
Tiesa, toliau „The Economist“ kalba apie Europos Komisijos transporto komisaro esto Simmo Kallaso svajones apie greituosius traukinius iš Talino į Berlyną bei Europos transporto koridorius, prie kurių reikia prijungti ir Baltijos šalis. Tačiau, ar tam tikrai reikia būtent šios europinės vėžės, ar tiesiog infrastruktūros modernizavimo, kuris leistų svarstyti kelias alternatyvas, lieka neaišku. Juo labiau liktų neaišku, kas iš to geopolitinio projekto liktų, jei Lenkijos, kaip minėta, įtikinti nepavyktų.
Štai kiek daug ne tik apie Lietuvos gebėjimą rūpintis milijardinių investicijų efektyvumu, bet ir apie politikų vietoje argumentų naudojamus „užkeikimus“, taip pat apie geopolitiką ir net apie „Lietuvos geležinkelių“, o gal net Rusijos interesus stabdyti „Rail Baltica“, sužinojome vien dėl J. Partso pareiškimo apie kvailius Lietuvos Vyriausybėje.
Nesužinojome tik vieno – tai koks gi iš tiesų yra aiškiais argumentais, skaičiavimais, alternatyvų studijomis, kaštų ir naudos analize paremtas Lietuvos nacionalinis interesas dėl strateginiu nuolat vadinamo projekto.
Kas teisus? R. Kuodis ar N. Mačiulis? E. Masiulis ar R. Sinkevičius? J. Partsas ar „The Economist“? O gal A. Kubilius ir jo „intelekto nesugadintos politikos“ teorija?
Tad gal reikėtų ko nors paprašyti, kad mus, lietuvius, dažniau kvailiais išvadintų? Gal atsakymų į visus šiuos klausimus ieškoti būtų lengviau?
