Šioje diskusijoje susidūrė dvi pozicijos: mokslininkų, kurie seniai visiems išaiškino, kad nauja gyvybė prasideda susijungus vyriškai ir moteriškai ląstelėms, ir ideologų, kurie tikina, kad vaikai randami kopūstuose ir galima nuspręsti, kad būtent nuo tada tai galima laikyti gyvybe.
Mokslo pasaulyje šis klausimas senokai atsakytas. Tačiau vis dar atsiranda ideologinių „išminčių“, kaip sovietmečiu, kurie mano, kad mokslas mokslu, bet jeigu kvietį augintume „teisingoje“ ideologinėje aplinkoje, iš jo galima išauginti rugį.
Anksčiau tokios teorijos dominavo komunistinės spaudos svarbiausiuose straipsniuose, nes genetikos mokslas buvo draudžiamas. Gaila, bet šiandien, egzistuojant mokslo išvadoms, vis dar mėginama įrodyti, kad gyvybė atsiranda ne nuo jos pradėjimo, o kažkada laikui bėgant.
Tokiuose apmąstymuose jokio mokslinio pagrindimo nėra, yra tik tam pritaikyta ideologinio balsavimo formulė.
Anot dabartinių „demokratiškų“ partinių ideologų, šiandien balsais ir partinėmis doktrinomis, bet ne moksliniais įrodymais, galima nuspręsti, kada gyvybė atsiranda. Pavyzdžiui, galbūt ji atsiranda 8 dieną nuo realios gyvybės atsiradimo pradžios. Lygiai taip pat balsuojant galima nuspręsti, kad gyvybė prasideda tik vaikui gimus, arba po 4-5 metų, kai jis tampa savarankiškesnis, o gal išvis – tik 16 metų... O iki to, nuosekliai laikantis tų pačių principų, matyt, su juo, kaip ne su žmogumi, galima daryti ką nori, nes juk jokio mokslinio pagrindo čia nereikia.
Taip pat balsuodami galime imti ir nuspręsti, kad vaikai randami kopūstuose arba juos atneša gandrai, kaip mums išaiškindavo močiutės. Taigi balsuojam ir visi nusprendžiam, kad vaikus atneša gandrai, o jei juos randa kopūstuose, tai irgi visiškai teisinga teorija, tereikia ją patvirtinti Seime!
Štai tokia polemika vyksta šiandien, ginčas tarp mokslo įrodytų tiesų ir vaikų radimo kopūstuose teorijos šalinininkų, kurie šią teoriją laiko pačia pažangiausia pasaulyje.