Galima pažymėti, kad Portugalijoje šis rodiklis tuo metu siekė 65,8 proc., Graikijoje – 77 proc., o Ispanijoje – 90,7 procentus. Tačiau ES vadovybė iškėlė tikslą, nuosekliai mažinti ekonominius ir socialinius išsivystymo skirtumus, padedant skurdesnėms ES valstybėms ir regionams laipsniškai priartėti prie ES vidurkio. Šiam tikslui pasiekti Europos Sąjungoje realizuojama speciali sanglaudos politika.
Bendra ES sanglaudos politika įgyvendinama per skirtingas ES institucijas, kurios atitinka savo tikslinės paskirties specifiką: Europos socialinį fondą, Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą ir kitas finansines institucijas.
Nežiūrint dabartinės Pasaulio ekonominės krizės neigiamų padarinių visų ES valstybių ekonomikai, per pastarąjį dešimtmetį ES bendra sanglaudos politika gana svariai prisidėjo prie dinamiškos europietiškos konvergencijos proceso ir tam tikro ES narių ekonomikos augimo, sukuriant daugiau nei milijoną naujų darbo vietų, investuojant į įvairias edukacines ir perkvalifikavimo programas.
Šių priemonių realizavimas davė teigiamus rezultatus - sudarytos žymiai geresnės užimtumo galimybės daugiau nei dešimčiai milijonų ES valstybių piliečių. Taip pat buvo skirta finansinė parama daugiau nei 2000 km greitkelio bei 4000 km ilgio geležinkelio statybai, o tai leido skurdesnėms Europos Sąjungos valstybėms pagerinti savo transporto infrastruktūrą. Pagal ES bendros sanglaudos politikos jau realizuotus projektus iki šiol jau yra įsteigta 800 000 mažųjų ir vidutinių modernių įmonių, kurios turi visas galimybes gaminti konkurencingą produkciją.
Šiuo metu, siekiama dar labiau paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, Europos Komisija jau priėmė 2014-2020 m. sanglaudos politikos teisės aktų rinkinį. Tad nėra abejonių, kad išvardyta finansinė parama bus toliau tęsiama ateityje ir pakankamai daug dėmesio bus skiriama vienam iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų - nuosekliai mažinti ekonominius ir socialinius išsivystymo skirtumus tarp ES narių.
Tačiau ES sanglaudos politikoje bus ir tam tikrų naujovių ir patikslinimų. Nuo šiol ES sanglaudos politikos tikslus atitinkantys investavimo prioritetų skaičius bus mažesnis ir dėl šių prioritetų kiekviena ES narė turės susitarti su Europos Komisija sudarant atskiras partnerystės sutartis. Taip pat bus nustatomas specialus finansinių lėšų rezervas, kuris bus skirtas tiems ES regionams, kuriems pavyks pasiekti geriausius rezultatus realizuojant numatytus tikslus. Be to, bus siekiama užtikrinti didesnę finansinę drausmę bei atsakomybę. Daugiau įgaliojimų bus suteikta ir pačiai Europos Komisijai, pavyzdžiui, kad dėl nepatikimos makroekonominės politikos ir silpnų administracinių pajėgumų nesumenktų ES investicijų poveikis ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, Europos Komisija galės prašyti peržiūrėti programas arba išvis sustabdyti finansavimą, jei nebus imtasi taisomųjų veiksmų.
Galima pasidžiaugti, kad po ilgų derybų Lietuvai pasisekė susitarti dėl 2014-2020 metų ES finansinės programos. Atitinkamas susitarimas buvo pasirašytas 2013 m. vasario 8 d. Pažymėtina, kad 2014-2020 m. laikotarpiu Lietuva turėtų gauti daugiausiai ES struktūrinės paramos lėšų iš trijų Baltijos valstybių. Pagal šią Europos Sąjungos sanglaudos politiką, Lietuvai bus skirta apie 25 mlrd. litų bendros finansinės paramos iš ES struktūrinių fondų, tame tarpe Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui apie 388 mln. litų. Be šių finansinių lėšų, Lietuvai bus skirta ir apie 1,5 mlrd. litų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, ir apie 17,2 mlrd. litų kaimo plėtrai. Iš viso Lietuvai bus skirta apie 44 mlrd. litų, tai yra apie 4 mlrd. litų daugiau nei planuota.
Vertėtų pažymėti tai, kad ES sanglaudos politikos finansavimo tikslai apima žmogiškąjį kapitalą, infrastruktūrą ir viešąjį valdymą. Konkrečios ES sanglaudos politikos lėšų skirstymo taisyklės nustatytos 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo reglamentų projektuose. Pagal minėtus reglamentų projektus išskirti 11 tematinių tikslų ir juos įgyvendinantys investavimo prioritetai (virš 50), šie tematiniai tikslai yra skirti strategijos ES 2020 tikslams pasiekti.
Norint paminėtus ES sanglaudos politikos tikslus kuo efektyviau realizuoti Lietuvoje, Vyriausybė patvirtino 2014-2020 m. Nacionalinės pažangos programą, kur yra numatytos Lietuvos pagrindinės finansuotinos sritys.
Reikia pažymėti, kad ES paramos panaudojimo efektyvumas Lietuvoje visų pirma priklauso nuo to, kaip sėkmingai bus organizuojamos šis paramos įgyvendinimo administravimo procesas, nes minėtą ES paramą administruoja gana nemažai įvairių institucijų bei organizacijų tiek Briuselyje, tiek ir Lietuvoje. Nors mūsų šalyje viso šio proceso bendravadovavimo ir koordinavimo funkcija priklauso Finansų ministerijai, tačiau dėl atskirų ekonominių sričių specifikos šių programų realizavimo procesą koordinuoja ir atitinkamos ministerijos. Todėl čia yra labai svarbus visos Vyriausybės sklandus ir efektyvus darbas. Yra pagrindas tikėtis, kad dardartinė socialdemokratų koalicinė Vyriausybė tikrai pajėgi efektyviai administruoti ES struktūrinių fondų paramą visos Lietuvos labui.