Deja, tenka konstatuoti, kad liko vietoje ne tik visos septynios jos galvos, bet dar atsirado kelios naujos, kurias sąlyginai pavadinkime valstybinio lygio korupcija. Štai faktai.
2013-06-11 Seimas priėmė nutarimą Nr. XII-358, kuriame klausiama „Kokias teisines, konsultacines, viešųjų ryšių, mokymo paslaugas ir iš kurių tiekėjų 2009-12 metais pirko Energetikos ministerija ir jos kontroliuojamos įmonės: kokia bendra suteiktų paslaugų kaina“?
2013-05-15 Generalinė prokuratūra gavo Seimo nario Algirdo Butkevičiaus atstovo Kęstučio Virbicko prašymą apginti viešą interesą UAB „Visagino atominei elektrinei“ (toliau –VAE) darant viešus pirkimus. Generalinės prokuratūros prokuroras Kęstutis Vagneris ėmėsi darbo iš peties ir Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos 2012-12-02 posėdžiui pateikė 14 puslapių tyrimo ataskaitą, kurioje detaliai išdėstyta kaip 2009-2012 metais VAE vadovai, Energetikos ministerijai laiminant jų veiklą, elgėsi su jiems patikėtais Valstybės finansais vykdydami viešuosius pirkimus. Ir ne su vienu šimtu milijonų litų.
Iš minėto tyrimo medžiagos galima padaryti keletą apibendrinimų ir VAE bei Generalinės prokuratūros vadovams užduoti keletą labai nemalonių klausimų.
1. Absoliuti dauguma viešųjų pirkimų sutarčių padaryta neskelbtinų derybų su paslaugos teikėjais būdu, nenurodant jokių motyvų arba nepakankamai pagrindžiant, kodėl pasirinktas toks paslaugų pirkimo būdas. Tai galėtų reikšti tik viena: aš tau-tu man. Valdant sutartis naudojama panaši schema. Nėra aiškaus ir veiksmingo vidinio mechanizmo, įpareigojančio kontroliuoti piniginių lėšų, kurios mokamos firmoms už suteiktas paslaugas, išmokėjimo pagrįstumo.
2. Nėra duomenų, ar buvo reikalingos VAE būtent tokios brangios paslaugos.
3. Nėra duomenų, kaip buvo panaudoti minėtų firmų pateikti rezultatai. Susidaro įspūdis, jog paslaugos firmoms buvo užsakomos tik dėl to, kad būtų kam išmokėti pinigus.
Kokia buvo Generalinės prokuratūros vadovų ir juos prižiūrinčios Prezidentūros reakcija? Galiu pasakyti, kad šių institucijų vadovų reakcija yra stulbinanti. Generalinės prokuratūros vadovai, užuot įpareigoję K. Vagnerį (ar kitą prokurorą) pagal surinktą medžiagą išplėti ikiteisminio tyrimo, kurį vangiai atlieka STT, ribas ir pradėti realų baudžiamąjį persekiojimą, atsitvėrė tylos siena.
Prezidentūros tyla rodo, kad ji arba nežino, ką veikia Generalinė prokuratūra, arba mano, kad Prezidentūrai šį kartą nedera kištis į prokuratūros darbą, arba pritaria Generalinės prokuratūros vadovų veiksmams. Kad ir kaip ten būtų, Prezidentūra turi puikią progą parodyti visiems žmonėms, kad ji realiai, o ne mantromis ir užkeikimais kovoja prieš korupciją.
Jei to nebus, tai turėsime chrestomatinį valstybinio lygio korupcijos pavyzdį. Korupcijos, kurią laimina aukščiausių valstybės institucijų vadovai.