Deja, per praūžusią Lietuvoje ekonominę krizę, kurios padarinius dar labiau sustiprino konservatorių naktinė mokesčių reforma ir kiti sprendimai, vis mažiau žmonių galėjo pasakyti besidžiaugiantys gyvenimu ir gamta tėvynėje.
Tad ir šiandien, pasirodžius tikriesiems žiemos ženklams, daugumai gamta rūpi vienu aspektu: ar stipriai ir ilgai spaus šalčiai, kiek tęsis kūrenimo sezonas bei kokios bus kuro kainos. Savo premjerystės pabaigoje net pats A.Kubilius reiškė nusistebėjimą gauta didele sąskaita už šildymą!
Vos atėjusi į valdžią Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė skubėjo taisyti pirmtakų paliktas ir gyventojams galėjusias itin brangiai kainuoti klaidas. Ji vieną po kitos šalina energetikos sektoriuje paliktas minas ir rūpinasi, kad žmonių gyvenimas kiek įmanoma taptų lengvesnis.
Kitais metais elektra ir dujos mūsų šalies vartotojams kainuos pigiau nei iki šiol. Pirmą kartą nuo 2007 m. dujos Lietuvoje pinga ir jų kaina yra mažinama 22 – 24 cnt už kubinį metrą. Tai reiškia, kad kur kas daugiau pinigų žmonės galės skirti kitiems savo poreikiams, o ne šildymui.
Kainą buvo galima sumažinti dar 5 cnt. ir tam rezervų esama, bet Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nusprendė, kad ji tai padarys tik nuo ateinančių metų liepos 1d., t.y. po šildymo sezono, kai gyventojams tai nebebus taip aktualu.
Kažin, kodėl nepriklausoma komisija tokia negailestinga šilumos vartotojų piniginei ir valdančiųjų pastangoms mažinti energijos kaštus? Gal, kad nesigirtų Vyriausybė, jog vykdo pažadus?
Ištvėrė vartotojai praėjusią žiemą, tai ištvers ir šią. Praėjusią žiemą šilumos vartotojų sąskaitos buvo didelės ne tik dėl brangių dujų, bet ir dėl buvusios vyriausybės sprendimų: nuo 2013 m. gyventojai ir įmonės turėjo remti Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybą.
O dabar gamtinės dujos pinga ne tik todėl, kad sumažėjo jų importo kaina, bet ir dėl to, kad į dujų kainą nebebus įtraukiama vadinamoji SGD terminalo statybos „socializacija“, kuri 2013 m. sudarė 4,6 ct už kubinį metrą su PVM.
Ankstesnė Vyriausybė ėjo lengviausiu keliu, apsunkindama eilinio vartotojo gyvenimą bei suplonindama jo piniginę, nes buvo nusprendusi didesnę dalį gamtinių dujų infrastruktūros projektų finansuoti ne iš biudžeto, ne panaudojant europines arba privačias lėšas, o vartotojų sąskaita, įtraukiant išlaidas į gamtinių dujų tarifą.
Šių metų kovą A.Butkevičiaus Vyriausybė priėmė nutarimą, kad AB „Klaipėdos nafta“ finansuos suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą iš nuosavų ir skolintų lėšų. Šis sprendimas užtikrino „Klaipėdos naftai“ galimybę gauti Europos investicijų banko paskolą, todėl Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija galėjo iš kainos dedamosios išimti paramą SGD terminalui. Tai taip pat mažino dujų kainą.
Dešiniųjų valdymo metais buvo daug kalbama apie krašto energetinį saugumą ir nepriklausomybę, bet mes už energetinius resursus mokėjome 30 proc. daugiau nei kitos Europos šalys ar mūsų kaimynė Latvija. Pavyzdžių, kad anoji valdžia sprendė energetikos problemas blogai, tikrai netrūksta.
Opozicija konkrečių rezultatų nelinkusi pastebėti - diskusijų laidose pagiežingai sviedžia: „Valdžia gieda ditirambus, o derybos su „Gazprom“ tai įstrigusios“. Pašiepia, kad neužtenka dėti pastangas – reikia rezultatų.
Neapsieinama be užuominų apie parsidavimą ir nacionalinių interesų išdavystę. O kaip gi! Dar ims dabartinė Vyriausybė ir susiderės su “Gazprom”, atsiras galimybė sumažinti dujų kainą dar 25 procentais ir mokės lietuviai tiek pat, kiek šiandien už dujas moka kitų ES šalių gyventojai…
Šiai Vyriausybei nuo pat veiklos pradžios teko sukti galvą ir priimti ne vieną sprendimą, kad 2014 m. elektros energija vartotojams ne tik nebrangtų, bet ir pastebimai atpigtų.
Visi prisimename, kai tik stojusi prie valdžios vairo A.Butkevičiaus Vyriausybė pažabojo tuo metu jau beįsibėgėjantį saulės jėgainių steigimo bizniuką, dėl kurio vartotojams elektros energija būtų pabrangusi 5 cnt už kilovatvalandę.
Lietuva su savo energetikos ūkiu yra atsidūrusi nepavydėtinoje padėtyje dėl anos Vyriausybės prisiimto III energetikos paketo ir pirmavimo tarp ES šalių, įgyvendinant jo reikalavimus, ko daryti neskuba net ES senbuvės.
Dėl dar dešiniųjų rengto ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių pasirašyto susitarimo, kuriuo nustatyti elektros pralaidumo tarp Baltijos šalių ir trečiųjų šalių principai, pigesnės elektros importo galimybės iš rytinių energetikos sistemų buvo apribotos. Ši nepalanki situacija jau suvaldyta, o elektros kaina rinkoje stabilizavosi.
Vyriausybė aiškinasi, kodėl buvo priimtas Lietuvos gyventojams ir verslui žalingas sprendimas ir siekia, kad teigiami pokyčiai elektros rinkoje būtų ilgalaikiai, o situacija – prognozuojama.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius Litgrid jau yra parengęs pasiūlymus, kaip koreguoti susitarimus ir sudaryti sąlygas Lietuvos vartotojams gauti pigiausią elektros energiją iš įvairių šaltinių.
Išsprendus elektros pralaidumų ribojimo iš trečiųjų šalių klausimus, bus užtikrinta konkurencingos elektros energijos pasiūla.
Dideli elektros kainų svyravimai rinkoje parodė, kad norint lanksčiau reaguoti ir valdyti situaciją elektros rinkoje, būtina racionaliai planuoti vietinių termofikacinių elektrinių darbą.
Esanti termofikacinių elektrinių veiklos tvarka nesudaro galimybių šias elektrines išnaudoti efektyviai. Vyriausybė numatė jau nuo 2014 m. keisti kogeneracinių elektrinių paramos principus ir sudaryti galimybes elektrinėms dirbti minimaliu apkrovimu visą šildymo sezoną, gaminti elektros energiją tuo metu, kai jos labiausiai trūksta rinkoje.
Efektyvi kogeneracijos plėtra yra šios Vyriausybės prioritetas, todėl uždaryti veikiančias kogeneracines elektrines neketinama. Panaudojant naujos ES finansinės perspektyvos lėšas, pirmenybė bus teikiama kogeneracinėms elektrinėms, kurios gamins rinkos kaina ne tik elektrą, bet ir leis atpiginti šilumą. Remiami bus tik efektyviausi vietiniai gamintojai, dirbantys kuo racionaliau, kad nekiltų šilumos kaina vartotojams.
Vyriausybės vykdoma struktūrinė reforma jungiant elektros ir šilumos ūkį sudarė sąlygas sumažinti šilumos kainas savivaldybėse vidutiniškai 8 proc., o kai kuriose iš jų – net 12-14 proc.
Tai konkretūs A.Butkevičiaus Vyriausybės darbai, o ne kalbos, mažinant energetinio skurdo žalą Lietuvos žmonių gyvenimui.