Ši Vyriausybė tarsi galėtų naudotis prieš kelerius metus suvaldytos krizės rezultatais. Tačiau daro išvirkščiai – pradeda vėl leisti pinigus. Tai panašėja į situaciją iki 2008 m., tik pasirenkant skirstymo prioritetus matome dar didesnį nejautrumą.

2014 m. A. Butkevičiaus Vyriausybė šalies biudžete turės apie 1 mlrd. litų lėšų daugiau nei ji turėjo 2013 m. Ši suma sudaro maždaug tiek, kiek pinigų reikėtų visiems Lietuvos gyventojams nupirkti po 90 kg cukraus. Bet jei Jūs esate eilinis mokesčių mokėtojas, tai šis biudžetas Jums nėra toks saldus. Jis yra patrauklus A. Butkevičiaus ministrų kabinetui, kitiems aukštiems šalies pareigūnams.

Kitų metų perskirstytinų lėšų padidėjimas atsirado dėl dviejų priežasčių. Pirma, dėl įplaukiančių į biudžetą didesnių mokestinių pajamų, nulemtų augančios ekonomikos (bet ne Vyriausybės pastangų gerinant mokesčių administravimą ir kovą su šešėline ekonomika!).

Antra, dėl to, kad pasibaigus pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, kitais metais nebereikės skirti lėšų įvairiems su tuo susijusiems renginiams.

Kaip vertinti papildomai planuojamas sukaupti ir 2014 m. perskirstyti lėšas – apie 1,3 mlrd. Lt? Galima vienareikšmiai konstatuoti, kad tai yra nepakankamai ambicingų siekių sąlygotas rezultatas. Tai rezultatas, kuris atsiranda ne dėl Vyriausybės veiksmų, bet nepaisant Vyriausybės pasyvumo, t. y. savaime.

Taigi A.Butkevičiaus Vyriausybei toliau kuriant darbo grupes, atidėliojant svarbius sprendimus, marinant strateginius projektus stalčiuose ir imituojant darbą, biudžeto įplaukos kiek paaugs dėl atsigaunančio ūkio augimo. Tačiau jos galėtų paaugti gerokai daugiau, jei Vyriausybė imtųsi realių darbų. Pateiksiu kelis pavyzdžius, kaip būtų galima padidinti biudžeto pajamas ir kaip neskausmingai būtų galima sumažinti kai kurias biudžeto išlaidas.

Akivaizdu, kad Vyriausybė neketina mažinti šešėlinės ekonomikos, nors konvergencijos programoje skelbia kitais metais ištrauksianti iš šešėlio apie du šimtus milijonų litų. Vyriausybė nusprendė neapkrauti savęs darbais ir nesistengti mažinti kontrabandos mastų. Tai matyti iš skaičių, pateiktų 2014 m. biudžeto projekte: Vyriausybė ketina surinkti 3,48 mlrd. Lt lėšų iš akcizų, tai yra 42 mln. Lt mažiau nei šiais metais! Palyginkime: šiais metais esant panašiam kaip ir kitais metais ekonomikos augimui dar buvusios mūsų Vyriausybės pateiktas akcizų surinkimo planas yra 180 mln. Lt didesnis, lyginant su ankstesniais metais. Išeitų, kad kitais metais A. Butkevičiaus Vyriausybė pasirengusi „perleisti“ šešėliui apie 200 mln. Lt galimų akcizų įplaukų.

Vyriausybė nesiima priemonių skatinti naujų darbo vietų kūrimo. Naujos darbo vietos didintų šalies ekonomikos augimą, ir tai didintų biudžeto įplaukas. Skatinti naujų darbo vietų kūrimą galima pritraukiant investuotojus į Lietuvą, gerinant verslo sąlygas – ypač jei būtų tęsiama kontroliuojančių įstaigų reforma, taip pat – gerinant darbo santykių aplinką. Tačiau šiose srityse Vyriausybė arba nedaro nieko, arba veikia priešingai Lietuvos interesams.

Ryškiausias atvejis – A.Butkevičiaus Vyriausybės ilgai vedžiotos už nosies ir galiausiai neapsikentusios „Chevron“ bendrovės atsisakymas investuoti Lietuvoje į skalūninių dujų ir naftos žvalgybą (dabar „Chevron“ pradeda žvalgymą Ukrainoje).

Labai nesinorėtų panašų apsisprendimą išgirsti ir iš „Hitachi“, kuri niekaip negali sulaukti A. Butkevičiaus Vyriausybės sprendimų dėl branduolinės jėgainės statybos.

Artėjant naujųjų metų sausio 1 d. Vyriausybė laikėsi pasyviai verslo sąlygų srityje, nepasirūpindama apmokestinimo lengvatų pratęsimu mažųjų bendrijų dalininkams. Tai teko inicijuoti opozicijos atstovui Dainiui Kreiviui. Pelno mokesčio apskaičiavimo tvarka, susiaurinant nuostolių perkėlimą, Vyriausybės iniciatyva siūloma keisti taip pat ne darbo vietas kuriančių asmenų naudai. Taigi Vyriausybės veikloje galima įžvelgti ne investuotojų pritraukimo ar darbo vietų kūrimo iniciatyvas, bet investuotojų atbaidymą ar darbo vietų kūrimo žlugdymą.

Kalbėti apie biudžeto išlaidų mažinimą tuomet, kai visiems ir viskam trūksta lėšų, yra nelengva. Tačiau tokių rezervų tikrai yra. Ne vieną milijoną litų galėtume sutaupyti sumažinę išlaidas valstybės turtui išlaikyti. Dabar valstybės institucijos turi daug įvairių patalpų, kurių dalis kartais nuomojama nenaudingomis sąlygomis, kai kurios valdžios institucijos – priešingai – stokoja patalpų ir jas nuomoja mokėdamos didelius nuomos mokesčius.

Buvusioji Vyriausybė šiai problemai spręsti yra pateikusi Seimui įstatymų projektų paketą dėl centralizuoto turto valdymo, tačiau jau dveji metai, kai jis nesvarstomas. Juos „užmarinavo“ ankstesnės kadencijos Seimo Audito komitetas jame dominavusių opozicijos atstovų, dabar jau tapusių valdančiaisiais, balsais. O A. Butkevičiaus Vyriausybė neragina tą klausimą kuo skubiau spręsti.

Kita biudžetinių išlaidų mažinimo galimybė – ne toks dosnus, ne šimtaprocentinis atlyginimų atkūrimas politikams ir aukštiesiems valstybės pareigūnams.

A. Butkevičiaus Vyriausybė teigia, kad ji neturi kito pasirinkimo, neva privalo įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą. Tačiau tai yra netiesa: juk Konstitucinis Teismas savo nutarime net nenurodė politikų ir pareigūnų atlyginimų koeficientų atkūrimo prievolės. Kam pagal konstitucinio nutarimo raidę reikėjo atkurti atlyginimų koeficientus bei priedus už kvalifikacines klases, tai jau padaryta nuo spalio 1 d. Jei atlyginimų koeficientų atkūrimas iki prieškrizinio lygio Seimo nariams bei ministrams buvo atidėtas nuo spalio 1 d. iki sausio 1 d., reiškia, juos galima atidėti iki tol, kol bus atkurtos pensijos ir padidinti atlyginimai kitiems – mažiau uždirbantiems.

Linkiu A. Butkevičiaus valdančiajai koalicijai įsigilinti į neseną Europos žmogaus teisių teismo sprendimą dėl sumažintų Lietuvos teisėjų atlyginimų, kai vertinimo pagrindu buvo imamas ne sumažinimo proporcingumo formalus išlaikymas, o išlikęs gana aukštas sumažintų teisėjų atlyginimų santykis su vidutiniu šalies atlyginimu. Pagaliau, jei taip rūpinamasi atitikimu Konstitucijai, kodėl A. Butkevičiaus Vyriausybė nesiūlo jos keisti? Suprantama, kad Konstitucija turi būti keičiama tik išimtiniais atvejais. Šis atvejis, siekiant turėti galimybę nustatyti teisingus atlyginimus, manau, būtent toks ir yra. 

Kol biudžetas nepatvirtintas, vilčių ištaisyti jo trūkumus, padaryti jį teisingesnį dar yra. Šiek tiek vilčių teikia tai, kad kai kurie Seimo komitetai pritaria mūsų – TS-LKD frakcijos – atstovų siūlymams dėl atlyginimų didinimo kultūros darbuotojams, policininkams. Kad ir nedidele balsų persvara po pateikimo pritarta opozicijos siūlymui pratęsti parlamentinių išlaidų sumažinimą. Linkėčiau valdančiosios koalicijos Seimo nariams, o pirmiausia – jos vadovams pažiūrėti į biudžeto projektą eilinio piliečio akimis ir pamėginti paneigti pavadinime paminėtą posakį.