Dabar rimtai, bet taip pat apie dokumentą, „gimusį“ Skandinavijoje. Mažiau pastebėtą, bet ne mažiau svarbų. Apie naujas Šiaurės šalių bendradarbiavimo gaires su Lietuva, Latvija ir Estija, patvirtintas prieš kiek daugiau nei savaitę Osle vykusiame Šiaurės tarybos 65-ajame susitikime.

Gairėse brėžiamas bendradarbiavimas tarp Šiaurės ir Baltijos šalių nuo 2014 metų, kviečiant stiprinti bendrus interesus, plėtoti ryšius ir vystyti bendras programas.

Kalbant konkrečiai, šis dokumentas atveria galimybes kartu spręsti aplinkosaugos, ekonominės ir socialinės plėtros, pasienio bendradarbiavimo, kovos su organizuotu nusikalstamumu, socialinės įmonių atsakomybės ir demografijos klausimus. Taip pat jis skatina glaudžiau bendrauti mūsų parlamentus ir nevyriausybines organizacijas.

Pažymėtina, jog bendrai šioje Šiaurės Tarybos sesijoje, kur didžiausias dėmesys buvo skirtas įvertinti vadinamojo „šiaurietiško modelio“ efektyvumą ir perspektyvas, Baltijos šalys buvo minimos kaip artimiausios kaimynės ir partnerės – ar būtų kalbama apie saugumą, ar apie regiono vaidmenį pasaulyje.

Visa tai atspindi beveik 20 metų įdirbį stiprinant ryšius regione, bendradarbiavimui peraugant į integraciją. Tačiau kartu patvirtina vieną svarbią tendenciją, dėl kurios ir pradėjau rašyti šį straipsnį: Šiaurės ir Baltijos šalys įsitvirtina tarptautinėje arenoje kaip politinis „prekės ženklas“. Tam tikra tapatybė, paremta tvirtomis demokratijos, atvirumo, inovacijų ir aplinkosaugos vertybėmis.

Šis „aštuonių šalių klubas“ (angliškai trumpinamas NB8) yra atpažįstamas pasaulyje, vertinamas kaimynų ir įtakoja Europinę darbotvarkę. Keletas pavyzdžių.

Vasario mėnesį su Didžiosios Britanijos Ministru Pirmininku susitikę Šiaurės – Baltijos šalių Ministrai Pirmininkai diskutavo apie ekonomikos augimą ir žaliąsias technologijas.

Su Višegrado (Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija) užsienio reikalų ministrais Gdanske kalbėta, kaip stiprūs regionai stiprina Europą.

Rugsėjo 3 d. aš ir mano septyni kolegos Gotlando saloje bendru balsu paraginome spręsti Sirijos klausimus ir išreiškėme paramą Rytų partnerystės šalims. Tai buvo rimta paspirtis priimti ES poziciją dėl Sirijos krizės po kelių dienų vykusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Vilniuje.

Suinteresuotumą regionu rodo ir Japonija. Po kelių dienų vyks pirmasis NB8 ir Japonijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Japoniją mato galimybes bendradarbiauti tarp dviejų jūromis ir vandenynais skalaujamų regionų.

JAV savo santykius su regiono šalimis jau yra įtvirtinusi e-PINE formate (enhanced Partnership in Northern Europe), kuris apima tris svarbias sritis: saugumą, ekonomiką ir visuomenių gerovę.

Kaip regionas esame ne tik vertingi partneriai Europos ir pasaulio šalims, bet ir pavyzdys svarbių pasirinkimų kryžkelėje esančiose šalyse. Pavyzdys, kaip regione kartu galima pasiekti realios kokybinės kaitos beveik tik per vieną užaugusią kartą. Ne sėkmės, o savo pastangų dėka.

Šiaurės šalys pastūmėjo Baltijos šalis europinės integracijos keliu. Tą patį Baltijos šalys dabar aktyviai stengiasi perduoti Rytų kaimynėms. Kai lapkričio pabaigoje į Vilnių susirinks ES Rytų partnerių (pvz. Ukrainos, Gruzijos ar Moldovos) vadovai, kad patvirtintų savo šalių suartėjimą su ES, jie tarsi pakartos mūsų pasirinkimą, tapusį atskaitos tašku.

Tai nedaugelis pavyzdžių, kurie rodo, kaip Šiaurės ir Baltijos šalys tampa svarbiu ir patraukliu partneriu, įrodžiusiu savo vystymosi kelio patikimumą ir galintį pasiūlyti įdomias ir vertingas patirtis ir sprendimus. Akivaizdu, jog jungdamas veržlumą ir vertybes Šiaurės Baltijos regionas tampa ateities regioninės plėtros modeliu.