Vieniems atrodo, kad vienas po kito besikartojantys Rusijos išpuoliai prieš Lietuvą yra bausmė už sėkmingą pirmininkavimą ES, kurį turi vainikuoti viršūnių susitikimas Vilniuje ir asociacijos sutarčių pasirašymas su Rytų partnerystės valstybėmis. Kitiems atrodo, kad taip Rusija savitai stengiasi padėti atskiriems savo verslo sektoriams.
2012 m. Rusija pagamino 15,5 mln. tonų perdirbimui tinkamo pieno, o iš jų aukščiausios rūšies tebuvo 3,1 mln. tonų. Į metus Rusija suvartoja 22 mln. tonų. Kokybiškų produktų trūkumas – akivaizdus. Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus Veterinarijos ir maisto kontrolės tarnybos pastangomis pieno kokybė pagerinta daugiau nei 20 proc. Nežiūrint to, Vladimiro Putino patarėjas Sergejus Glazjevas teigia, kad Lietuvos įmonės naudoja nekokybišką žaliavą. Apie rusišką kokybę duomenis jau pateikiau.
Tačiau yra viena kompanija, kuri V. Putino valdymo metais sulaukė ypatingos jo globos ir kurioje persipina asmeniniai ir valstybiniai interesai, ekonominiai ir politiniai tikslai. Tai „Gazprom“, tapęs ir vienu svarbiausių biudžeto pajamų šaltiniu, ir Rusijos politikos instrumentu.
Nežiūrint to, kad 2012 m. dujų kainos kilo, „Gazprom“ pelnas smuko 15 proc. Jo ateitis nebeatrodo pasakiška. Akcijų vertė per ketverius metus sumažėjo daugiau ne trigubai iki 117 mlrd. JAV dolerių 2012 m. ir toliau smunka. Pačioje Rusijoje iš monopolisto pozicijų vidaus rinkoje „Gazprom“ stumia „Rosneft“ ir „Novatek“.
Stokholmo arbitražo perspektyvos
Tarptautinis arbitražas Stokholme 2012 m. vasarą atmetė „Gazprom“ ieškinį prieš Lietuvą dėl vyriausybės veiksmų prieš „Lietuvos dujas“. 2012 rudenį Lietuva padavė Gazpromą į tą patį tarptautinį arbitražą Stokholme dėl neteisingų dujų kainų ir siekia prisiteisti 1,9 mlrd. JAV dolerių, kuriuos yra permokėję Lietuvos vartotojai. Specialistai iš Europos komisijos išstudijavo šį ieškinį ir sako, jog jis parengtas labai profesionaliai.
Lietuvai laimėjus, bus sukurtas precedentas kreiptis kitoms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms. Lenkija jau dabar grasina „Gazprom“arbitražu, jei šis iš esmės nepakeis dujų kainos formulės. O Lenkija dešimtkart didesnė už Lietuvą, ir jos ieškinys būtų gerokai didesnis. 2012 m. Vienos tarptautiniame arbitraže Vokietijos energetikos milžinė RWE laimėjo 1 mlrd. eurų ieškinį prieš„Gazprom“. 2013 vasarį Rusija uždraudė įvežti vokiškus pieno produktus kaip nekokybiškus. Vokietijos pienininkai persiorientavo į kitas rinkas ir per pirmą 2013 pusmetį padidino sūrių eksportą 10 proc.
Aukšti šaltiniai Maskvoje sako, jog V. Putinui jau pranešta nemaloni žinia, kad Lietuva, ko gero, gali laimėti Stokholmo teismą prieš Gazpromą. Ar tik ne dėl to vasaros pabaigoje Vilnių pasiekė gandas, jog mūsų padangėje pasirodys pats Gazpromo valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris?
„Gazprom“ vadovas Vilniuje
Vizito laukimas buvo papuoštas pranašiškais ženklais. Rugpjūčio 30 d. Vyriausybė oficialiai patvirtino žinanti, kad A. Mileris ketina atvykti į „Lietuvos dujų“ valdybos posėdį, bet neturinti patvirtinimo dėl susitikimo su premjeru. Tą pačią rugpjūčio 30d. prasidėjo automobilių su lietuviškais numeriais detali patikra Lietuvos – Kaliningrado srities pasienio punktuose. Sutriko prekių ir žmonių judėjimas. Rusijos muitinės atstovas Baltijos šalyse paaiškino, jog taip siekiama išsiaiškinti „tendencijas, vežant tam tikras prekes“.
Po šitų apšildančių veiksmų rugsėjo 6d. Aleksejus Mileris atvyko į susitikimą Lietuvos Vyriausybės rūmuose. Nors vėlavo 20 minučių, bendrovės valdybos pirmininkas į susitikimą su premjeru ėjo demonstratyviai neskubėdamas. Taip valdovai lanko savo vasalus, parodydami visiems, kas viršesnis. Pasiremdamas visuotinai žinomu Algirdo Butkevičiaus įpročiu keisti nuomonę kelis kartus į dieną, bandau spėti, jog A. Mileris turėjo tam tikrą informaciją ir atvyko priimti nuolankaus sutikimo su „Gazprom“ sąlygomis mainais į pažadą sumažinti dujų kainą.
Prieš tai „Gazprom“ vadas buvo Vilniuje 2009 m. rugsėjį ir susitiko su tuometiniu premjeru Andriumi Kubiliumi. Taip jau sutapo, kad prieš susitikimą, 2009 m. rugpjūtį, Lietuvos verslas irgi turėjo panašių kaip šiandien trikdžių iš Rusijos pusės. Andriaus Kubiliaus prispausti nepavyko, nors tada „Gazprom“ dar neturėjo tiek bėdų, kaip šiandien.
Matyt, iš socdemų premjero tikėtasi palaikymo „Gazprom“ planams mainais į sumažintą dujų kainą, kuria tam tikrą laiką Vyriausybei gal ir būtų leista pamojuoti. Neseniai „Lūžio taško“ konferencijoje Palangoje buvęs Rusijos energetikos viceministras Vladimiras Milovas ironiškai prašė jam paminėti bent vieną šalį, kurios atžvilgiu „Gazprom“ laikėsi pažadų, nes jis pats tokių neprisimena.
Rugsėjo 25 d. Vyriausybė išsiuntė pasiūlymus „Gazprom“. Rugsėjo 26 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė savo kalboje Jungtinių tautų būstinėje Niujorke viešai papasakojo apie ekonominio šantažo metodus, kurių imasi Rusija, bandydama paveikti nepriklausomų valstybių apsisprendimą. Vėliau prezidentė Vilniuje sukėlė diskusiją, nurodydama, jog ji labiau orientuojasi į darbą su ES struktūromis, o Vyriausybei palieka spręsti santykius su Rusija. Pasiskirstymas darbais tiek statybų aikštelėje, tiek mūšio lauke yra savaime suprantamas dalykas. Kitas klausimas, ar tas pasiskirstymas buvo gerai išnagrinėtas, visoms pajėgoms susėdus už stalo.
Bausti sūriais, bauginti smūgiais
Spalio 7 d. „Rospotrebnadzor“ nurodė muitinei neįsileisti lietuviškų pieno produktų. Veltui lietuviškoji pusė prašė tyrimų rezultatų, rodančių netinkamą kokybę. Jie nebuvo pateikti ir premjero patarėjui Antanui Vinkui, kuris vienintelis buvo priimtinas rusų vyriausiam sanitarijos gydytojui Genadijui Oniščenkai, išvadinusiam Lietuvą „mikroskopiniu naujadaru“. Nors A. Vinkus seniai įgudęs pasitiesti kilimėliu, kada tik to reikia, šįkart to neužteko. Šis diplomatinis viražas, kuriam pritarė premjeras, labiau priminė sovietinių laikų kaulijimą iš Centro. Tokia bizantiška rusų primesta diplomatija, aplink kurią sukasi meilios dovanėlės, nedera valstybei, kuri pirmininkauja ES.
Nepadėjo nei prezidentės griežti žodžiai iš JT tribūnos, nei vinkiški meilikavimai. V. Putiną tenkintų tik viena: jei sutiktume toliau nešioti „Gazprom“ pavadį, tikrai leistų nusiraminimui parėkauti, ką tik norime. Bet dabar apsiniaukęs niūrus rudens dangus atspindi bjaurią Kremliaus šeimininko nuotaiką.
Dėl atsitiktinio įvykio turime gerą įrodymą, kad nesklandumai santykiuose su Rusija kyla iš jos pačios. Rugsėjo 5 d. Hagoje rusų diplomato žmona girta prie namų sudaužė keturis automobilius ir susižeidė kaklą besiparkuodama. Atvyko greitoji pagalba ir policija, kuriai kaimynai papasakojo matę, kad ponios vyras Dimitrijus Borodinas, antras asmuo Rusijos ambasadoje Olandijoje, regimai girtas tampė savo vaikus už plaukų po savo kiemą, o paskui už plaukų susitempė juos į namus. Olandų policija užėjo pas D. Borodiną, taip pažeisdama Vienos konvenciją dėl diplomato neliečiamybės, ir siautėtoją areštavo kelioms valandoms. Mirtinai dėl to įsižeidęs V. Putinas pasakė, jog atsiprašymo neužteks. G. Oniščenka tuoj pat suabejojo, ar olandiškos importuojamos gėlės atitinka rusiškos sanitarijos reikalavimus. Spalio 9 d. „Rosselchoznadzor“ paskelbė, kad pieno produktų iš Olandijos auditas yra nepatenkinamas. Taigi, blogi ir lietuvių, ir visame pasaulyje garsių olandų sūrininkų produktai. Tarptautinėje arenoje Olandija gali būti gera Lietuvos sąjungininkė šiuo klausimu.
V. Putinas didžiuojasi pakėlęs parklupdytą Rusiją. Dabar ji su visa didybe imasi pieniškų karų, atrodydama lyg pasaulinės galybės parodija. Tik nereikia nuvertinti Rusijos ambicijų. Lygia greta šalia Lietuvos šį rudenį vyko kariniai manevrai „Zapad-2013“, per kuriuos pagal scenarijų sunaikinami Lukašenką bandę nuversti teroristai ir agresyvios kaimyninių šalių valdžios pakeičiamos priimtinomis. „Zapad 2009“ scenarijus numatė branduolinį smūgį Varšuvai. Šįkart jos pasigailėta.
ES palaiko, gynyba tęsiasi
Spalio 16 d. „Gazprom“ atsakė laišku Lietuvos Vyriausybei, kad yra pasiruošęs tęsti dialogą. Spalio 17 d. Rusijos premjero Dimitrijaus Medvedevo atstovė spaudai pranešė, kad šis galės kalbėtis su A. Butkevičiumi tik spalio 28 d. Temos: susisiekimas su Kaliningradu, piliečių bendravimas pasienio zonoje. Nė žodžio apie pieną ar dujas. Diplomatine kalba tai reiškia spaudimą, ne derybas. Apie koridorių į Kaliningradą šiomis dienomis prakalbo ir srities gubernatorius. Tai primena koridorių per Lenkiją, kurį turėjo naciai į Dancigą. Žinome, kuo baigėsi „laisvas susisiekimas“.
Spalio 18 d. energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius nuvyko į Sankt Peterburgą susitikti su „Gazprom export“ vadovu A. Medvedevu. Jį iš paskos turėjo pavyti graudus „Achemos“ naujo vadovo Valdemaro Vareikos kreipimasis, kad visomis įmanomomis priemonėmis būtų pasiekta 20 proc. nuolaida dujų kainai, antraip galas ir trąšų gamybai, ir visos Jonavos gerovei. Pasirodo, V. Vareika spalio pradžioje lankėsi „Gazprom“ Maskvoje. Pokalbių turinys neviešintas. Sunku dirbti versle, kuris priklauso ne nuo rinkų, o nuo „Gazprom“ malonės.
Matyt, tikėtasi, jog sūrių ir kiti argumentai jau bus deramai fermentavę ir suskystinę Vyriausybę. Anaiptol. Todėl žinia apie J. Neverovičiaus ir A. Medvedevo susitikimo turinį buvo labai savotiška: pasirodo, ministrą reikėjo pasikviesti į Sankt Peterburgą, kad ten jis sužinotų, jog „Gazprom“ „reikia papildomo laiko įvertinti pasiūlymus“.
Lietuvos Vyriausybė tą pačią spalio 18 d. sulaukė solidžios paramos iš ES. Liuksemburge posėdžiavę ES prekybos ministrai pasmerkė Rusijos sankcijas, o jų išvados ginti ES eksportuotojus bus perduotos ES Vadovų tarybai, kuri vyks spalio 24-25 d.
ES atstovas Pasaulinėje prekybos organizacijoje (PPO) irgi spalio 18 d. prakalbo apie Rusijos vykdomą nepriimtiną lietuviškų produktų blokadą. Rusija ilgus metus siekė narystės PPO, o dabar naujokės veiksmai prieš Lietuvą gali būti svarstomi PPO ministrų konferencijoje gruodžio 3-6 d. Indonezijoje. PPO Europos Sąjungą traktuoja kaip vieną ekonominį vienetą. ES yra didžiausia pasaulio ekonomika, ir jos balsas labai svarbus. Bendras ES valstybių vidaus produktas sudaro apie 16,5 trln. JAV dolerių. Palyginimui, Rusijos BVP 2012 siekė apie 2 trln. JAV dolerių.
Su sąjungininkų pagalba ir savo susitelkimu turime tikrai neblogas galimybes atsispirti paskutiniams Kremliaus bandymams per priklausomybę nuo „Gazprom“ išsaugoti pavadį Lietuvai.
