Straipsnyje keliamos mintys apie žmogaus teisių užtikrinimo būtinybę be veidmainystės ir dvejopų standartų taikymo Europos Sąjungoje ir kitose šalyse yra iš tiesų sveikintinos, tačiau Darbo partijos iniciatyva dabartiniame kontekste ne tik neprisideda prie galimybių išlaisvinti Juliją Tymošenko, bet tik dar labiau jas atitolina.
V.Uspaskichas straipsnyje remiasi prielaida, kad Ukraina neturi alternatyvos orientacijai į Europos Sąjungą, todėl Sąjunga gali daryti spaudimą jai, atsisakydama pasirašyti asociacijos sutartį, kol nebus užtikrintos žmogaus teisės ir paleista J. Tymošenko.
Deja, iš klaidingos prielaidos plaukia klaidingos išvados. Ukraina turi alternatyvą – jei Europos Sąjunga nepasirašys asociacijos sutarties su ja, tuomet ji gali pasirašyti sutartį dėl stojimo į Rusijos diriguojamą Eurazijos Sąjungą, tapdama antrąja Baltarusija.
Ši alternatyva Ukrainai yra daug mažiau patraukli, tačiau įmanoma, o Europos Sąjungos atsisakymas pasirašyti asociacijos sutartį Ukrainą pastūmėtų tokią alternatyvą pasirinkti. Taip būtų pakartota klaida, kuomet 2008 m. Bukarešte Ukrainai buvo užkirstas kelias integracijai NATO, kas gerokai atšaldė Ukrainos norą stoti į šią gynybinę organizaciją.
Tokia įvykių raida būtų naudinga Rusijai, kuri jau dabar ėmėsi spaudimo priemonių, kad Ukraina pasektų nesenu Armėnijos pavyzdžiu, taip išlaikydama Ukrainą savo įtakos sferoje. Nemanau, kad kam nors kyla abejonių, atsižvelgiant į žmogaus teisių ir demokratijos padėtį Rusijoje, kad po Ukrainos suartėjimo su Rusija J. Tymošenko apie bet kokį paleidimą iš viso galėtų pamiršti. Suartėjimas su Rusija Ukrainoje įtvirtintų diktatorišką režimą, panašų į rusiškąjį/baltarusiškąjį (beje nebūtinai vadovaujamą dabartinio prezidento Viktoro Janukovyčiaus), o Europos Sąjunga prarastų bet kokias galimybes daryti įtaką J. Tymošenko procesui. Iš patirties puikiai žinoma, kiek į Europos Sąjungos pastabas reaguoja Aleksandras Lukašenka.
Nuogąstavimai dėl Ukrainos teismų ir valdžios institucijų veiksmų legitimavimo šiai šaliai pasirinkus orientaciją Europos Sąjungos link nėra pagrįsti, nes Europos Sąjunga ne kartą yra pareikalavusi net iš savo narių laikytis europinių žmogaus teisių standartų, ir kuo šalis turi mažiau alternatyvų (o jos tėra dvi – Europos Sąjunga arba Rusija, trečio kelio nėra), tuo labiau ji priversta jų paisyti.
Žinoma, susiduriama su nenoru paisyti žmogaus teisių vidaus politikoje, ir niekas nuo to neapsaugotas, bet tai susiję būtent su vidaus politikos atsparumu Europos Sąjungos spaudimui ir nepakankamais instrumentais paspausti taip, kad sistema užlūžtų. Siekiant to išvengti, reikėtų stiprinti Europos Sąjungos institucijų galias ir plėsti Sąjungos kompetenciją. Deja, Darbo partija kaip tik elgiasi atvirkščiai, ir Seime remia visokiasįvairiausias antieuropines ir prieš žmogaus teises nukreiptas įstatymų iniciatyvas.
Priešingai, nei teigia V. Uspaskichas, asociacijos sutarties pasirašymas neuždangstys Ukrainos demokratijos deficito ir žmogaus teisių problemų, bet suteiks galimybę Ukrainai perorientuoti ekonomiką nuo Rusijos į Europos Sąjungą. Tai padidins Ukrainos ir ES tarpusavio priklausomybę ir sumažins Ukrainos galimybes rinktis tarp ES ir Rusijos.
Būtent dėl asociacijos sutarties pasirašymo Ukraina dėl didėjančios tarpusavio priklausomybės su ES ir alternatyvų nebuvimo bus priversta perimti ES normas žmogaus teisių srityje. Tai įvyks per artimiausią dešimtmetį, o jei Rusiją ištiks prognozuojama ekonominė krizė (ji sumažins Ukrainos eksportą į Rusiją), tai ir dar greičiau.
J. Tymošenko bylos peržiūrėjimas lygiai taip pat įmanomas tik Ukrainai pasirinkus europinę, o ne prorusišką kryptį, todėl tie, kam rūpi žmogaus teisės Ukrainoje, turėtų kaip tik skatinti, o ne trukdyti ES pasirašyti asociacijos sutartį su Ukraina.