M. Kluonis. Dviprasmiškas prezidento rinkimų kampanijos socialinis jautrumas

Atrodo, jog prezidentė Dalia Grybauskaitė jau pradėjo aktyvią rinkiminę kampaniją. Apie tai liudytų du pastarųjų dienų prezidentės pareiškimai. Pirmasis - apie socialinį jautrumą, komentuojant Konstitucinio Teismo nutarimą dėl algų sumažinimo, antrasis – komentarai, skirti „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio ir Lietuvos ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus susitikimui, kuriuo, Vyriausybės teigimu, siekiama pradėti dialogą dėl priimtinesnės dujų kainos Lietuvai.

Pastaruoju atveju, nors Vyriausybė ir pabrėžė, kad neketina daryti nuolaidų „Gazprom“ esminiais klausimais, tokiais kaip byla Stokholmo arbitraže, suskystintų dujų terminalo statyba, ilgalaikės tiekimo sutartys ar Europos Sąjungos trečiasis energetinis paketas, prezidentė vis dėlto pareiškė, kad negali būti iš viso jokių nuolaidų mainais į pigesnes dujas. Įspūdžiui, kad Vyriausybė slapta tariasi su „Gazprom“, sustiprinti pasitelkta „savų kanalų“ pažyma, kuri, anot viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, net nepasirašyta. Ministras pirmininkas teigia, kad visa informacija pateikta prezidentei raštu ir susitikimo detalės aptartos pokalbio telefonu metu. Šis konfliktinis epizodas įdomiausias tuo, kad atskleidžia tolesnės būsimos devynių mėnesių politikos gaires.

Reakcija į derybas su „Gazprom“ dėl mažesnės dujų kainos rodo, jog Dalia Grybauskaitė jau pradėjo prezidento rinkimų kampaniją, kuri bus grindžiama Vyriausybės kritika. Tikėtina, kad artėjant 2014 m. gegužei toji kritika stiprės. Pasitelkiant tokią prezidento rinkimų kampanijos strategiją būtų svarbu, kad dabartinė Vyriausybė nepasiektų didesnių laimėjimų pagerinant gyventojų situaciją, atrodytų socialiai nejautri ir nevykdanti įsipareigojimų.

Sėkmingos derybos su „Gazprom“, jei Vyriausybei išvengiant didesnių nuolaidų pavyktų sumažinti dujų kainas, padidintų gyventojų, ypač besišildančių dujomis, paramą socialdemokratams. Atsižvelgiant, kad žiema finansiškai yra sunkiausias laikotarpis, dujų kainų mažėjimas, pigesnis šildymas didintų gyventojų pasitenkinimą Vyriausybe ir mažintų Vyriausybės kritikos paveikumą, išmušdama vieną kertinių prezidentės rinkimų kampanijos ramsčių. Dar daugiau, kadangi labiausiai mažesnių kainų poveikį pajustų dujas naudojančios pramonės įmonės, tikėtina, kad jos rinkimuose remtų ne dabartinę šalies vadovę, o jos konkurentus, kurie sugebėtų išlaikyti geresnius santykius su „Gazprom“. Tai sustiprintų D. Grybauskaitės konkurentų pozicijas ir pablogintų galimybes jai laimėti prezidento rinkimus.

Kad Vyriausybės galimybės sumažinti dujų kainas be esminių nuolaidų realios, rodo kintanti „Gazprom“ pozicija. Ilgą laiką neketinusi leistis į derybas su Lietuva, verčiau pasirinkusi arbitražą, Rusijos dujų milžinė atsiradus realios konkurencijos tikimybei bando keisti savo politiką, siekdama išlaikyti rinkas. Atrodo, jog „Gazprom“ pradeda suvokti, jog politiškai motyvuotas kainų išpūtimas kaip tik skatina ieškoti alternatyvų rusiškoms dujoms, o skalūnų dujų revoliucija vis labiau mažina „Gazprom“ tiekiamų dujų svarbą.

Rusija, ypač gresiant ekonomikos nuosmukiui, negali sau leisti prarasti savo pagrindinio pajamų šaltinio – dujų ir naftos eksporto, todėl ji yra pribrendusi daryti nuolaidas. Ir nors prezidentės aplinka teisingai įvardija kai kurias nuolaidų priežastis, kaip pasikeitusią Europos Sąjungos poziciją „Gazprom“ monopolijos atžvilgiu, Prezidentūra, atrodo, deda visas pastangas, kad dujų kaina nemažėtų iki prezidento rinkimų. Būtent, bent laikinai, užblokuoti derybas dėl pigesnių dujų tikriausiai ir siekiama valstybės vadovės pareiškimais apie jokių nuolaidų negalimumą.

Atsižvelgiant į rinkiminę strategiją, siekiančią kad gyventojai mokėtų kuo brangiau už šilumą šią žiemą ir nepajustų atkurtų pensijų bei algų poveikio savo perkamajai galiai, antroji Prezidentūros rinkiminės kampanijos gaida apie socialinį jautrumą skamba gana ironiškai. 

Mindaugas Kluonis

Kritikuodama KT nutarimą prezidentė teigė, kad buvusi konservatorių Vyriausybė elgėsi socialiai jautriai, mažindama atlyginimus nevienodai, priklausomai nuo uždarbio. Tačiau šioje socialiai jautrioje rinkimų kampanijos retorikoje pamirštama paminėti, kad tokia konservatorių politika pagilino ekonomikos nuosmukį, nes sumažino bendrą gyventojų perkamąją galią ir sąlygojo ne pirmo būtinumo prekių perkamumo nuosmukį.

Kritikuodama Konstitucinio Teismo nutarimą prezidentė teigė, kad buvusi konservatorių Vyriausybė elgėsi socialiai jautriai, mažindama atlyginimus nevienodai, priklausomai nuo uždarbio. Tačiau šioje socialiai jautrioje rinkimų kampanijos retorikoje pamirštama paminėti, kad tokia konservatorių politika pagilino ekonomikos nuosmukį, nes sumažino bendrą gyventojų perkamąją galią ir sąlygojo ne pirmo būtinumo prekių perkamumo nuosmukį. Neaugant pajamoms pirmo būtinumo prekių pirkimas nedidėjo, todėl konservatorių vykdyta krizės suvaldymo politika kaip tik padidino nuosmukį, nes apribojo viduriniosios klasės vartojimą, padidino nedarbą, gilindama krizę ir ne pirmo būtinumo prekių sektoriuje.

Tuo pačiu tuometė Vyriausybė neieškojo būdų, kaip skolintis mažiausiomis palūkanomis, ji skolinosi brangiausiai Europoje, todėl išaugo valstybės skolos aptarnavimo kaina. Jei būtų buvę išnaudotos skolinimosi mažesnėmis palūkanomis galimybės, būtų buvę įmanoma skolintis daugiau, o palūkanų sumokėti mažiau. Prezidentei, kaip ekonomistei, puikiai suvokiančiai krizės suvaldymo trūkumus, iš tiesų yra sunku komentuoti A. Butkevičiaus teiginius apie didesnį skolinimąsi ir netinkamą krizės suvaldymą, nes tektų pripažinti, kad ministras pirmininkas šiuo atveju yra teisus. Ir tai patvirtintų bet kuris ekonomikos vadovėlis.

Tačiau toks pripažinimas reikštų, kad dabartinė Vyriausybė suvokia ekonominius procesus geriau nei buvusioji, o tai neatitiktų Dalios Grybauskaitės rinkimų strategijos, paremtos Vyriausybės kritika. Belieka teigti, kad Vyriausybė, kuri elgiasi taip, kaip siūlo ekonominė teorija, yra nejautri, o didinanti nedarbą, valstybės skolos aptarnavimo kaštus ir skurdinanti viduriniąją klasę, – jautri.

Dalios Grybauskaitės pasirinkta rinkimų strategija užimti oponuojančią Vyriausybei poziciją ir stabdyti Lietuvos gyventojų pajamų didėjimą, kaštų dujoms mažėjimą iki prezidento rinkimų bei atleisti vadžias po jos numatomo perrinkimo, yra taikli ir gudri, tačiau vargu ar turi ką nors bendro su Lietuvos gyventojų interesų gynimu ar socialiniu jautrumu.