Į dvi priešiškas stovyklas visuomenę suskaldė ne tik gėjai, bet ir veidu į grindinį paguldytas vienas Seimo narys. Ne tiek svarbu, kad tai parlamentaras – iš tiesų juk taip Lietuvoje gali atsitikti su kiekvienu iš mūsų.
Regis, niekam neturėtų kilti abejonių, kad visuomenę šokiravę pareigūnų veiksmai, kai nesant jokios akivaizdžios būtinybės, Seimo frakcijos seniūnui užlaužiamos rankos, jis guldomas veidu žemyn ir tempiamas per aikštę kelių policininkų, turėtų būti kruopščiai ištirti.
Akivaizdu, kad kuo labiau „gėjų tema“ eskaluojama viešojoje erdvėje, tuo naudingiau tai LGL vedliams, turintiems tiek verslo, tiek – labai tikėtina – ir toliau siekiančių politinių interesų. Vos keletą šimtų narių turinti organizacija gauna solidžią paramą savo projektams, kurie finansuojami ne tik iš įvairių fondų, bet ir valstybės biudžeto.
Paradoksalu, bet už to paties biudžeto pinigus saugomi ir potencialūs įstatymų pažeidėjai: eitynių organizatoriai viešai prisipažino rengę ne gėjų paradą, o politinę akciją, kuri jiems buvo svarbi politiškai.
Politinį renginio atspalvį dar labiau paryškino jame dalyvavę ir savo nuostatas reiškę politikai. Po tokių įvykių, ko gero, niekas per daug nenustebs, jei neilgai trukus iki šiol visuomenine organizacija prisistatanti Lietuvos gėjų lyga prabils apie savo politinius tikslus ir dalyvavimą rinkimuose.
Atskiros diskusijos ir sprendimų reikalauja viešai paskelbtas faktas, kad gėjų eitynių apsauga policijai kainavo 200 tūkstančių litų.
Pirmiausia abejonių kelia pats skaičius, bet savo darbo įvertinimas tegu lieka pačios policijos sąžinei.
Daug svarbiau šiuo atveju yra kitkas: kodėl iš visų mokesčių mokėtojų pinigų turi būti apmokama už vienos politinį atspalvį įgaunančios visuomeninės organizacijos renginio apsaugą? Kai tuo tarpu visi kiti viešų renginių organizatoriai ir už patalpų, ir už aparatūros nuomą, ir už renginio apsaugą turi mokėti patys?
Kuo ypatinga Lietuvoje gėjų lyga, kad jų renginio apsaugai skiriamos lėšos iš nuolat nepakankamu finansavimu besiskundžiančios policijos iždo? Tos pačios policijos, kurios pareigūnai nespėja atvykti į iškvietimo vietą ir užkirsti kelio nusikaltimui, teisindamiesi, kad trūksta pinigų kurui įsigyti, kurios pareigūnai basi stovi protesto akcijose, o nesulaukę geresnių darbo sąlygų ir didesnių atlyginimų, tiesiog palieka sistemą?
Neginčiju, kad palaikyti viešąją tvarką renginių metu ir užtikrinti visuomenės saugumą yra viena policijos prievolių. Tačiau turi būti labai aiškia apibrėžta, kokių renginių metu policininkams privalu šią prievolę vykdyti ir kada renginių organizatoriai patys turi sumokėti už jų apsaugą. Tad prasidėjus Seimo rudens sesijai partijos Tvarka ir teisingumas frakcija ketina teikti įstatymo pataisas, numatančias, kad panašių renginių apsauga neturėtų būti finansuojama mokesčių mokėtojų sąskaita.
Ir nereikia tame ieškoti kokios nors rūšies diskriminacijos apraiškų. Jų nėra. Ir apskritai gėjų lygos vedlių nuolat kartojami kaltinimai apie lietuvių nepakantumą skamba neįtikinamai. Prieš jais svaidantis, vertėtų prisiminti seną lietuvių išmintį: kaip šauksi, taip atsilieps. Pirmiausia jie patys demonstruoja nepakantumą ir nepagarbą likusiai visuomenės daliai, jos tradicijoms ir vertybėms, savo arogancija nuteikdami žmones prieš save.
Lietuva yra viena tolerantiškiausių Europos Sąjungos valstybių ir skandalingųjų eitynių organizatoriai tuo labai apsukriai naudojasi, kurdami problemą, sukeldami ažiotažą, nuolat būdami viešojoje erdvėje, bevertes eitynes pateikinėdami kaip „šventę Lietuvai“, nors iš tiesų tai tik skandalingas renginys, neturėjęs jokios nei pramoginės, nei estetinės, nei moralinės vertės.
Šis dirbtinai sukeltas ažiotažas man primena sovietinius laikus, kuomet žmonės žinojo, kad yra vienaip, o iš tribūnų būdavo kalbama priešingai. Jeigu tada, prie tarybų valdžios, mes žinojome, kad gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje, tai labai panašiai pradedame jaustis ir dabar, nepriklausomoje Lietuvoje.
Tai sekina žmonių kantrybę, peržengia lietuviškos tolerancijos ribas ir, tiesą sakant, tampa viena iš nusivylimo valdžia priežasčių. Todėl labai kviečiu šiam procesui užkirsti kelią, vienos organizacijos teisių neiškeliant virš visos visuomenės.