Tačiau Europa išgyvena ne pačius geriausius laikus – ekonominė krizė dar nesibaigė, ją bandoma spręsti, bet vis dar nesurandami efektyviausi sprendimo būdai. Europa pralaimi konkurencinėje kovoje su kitais regionais.

Europoje gyvena tik kas 21-mas pasaulio gyventojas, ir ji priversta konkuruoti su regionais, kurie turi kur kas daugiau pigios darbo jėgos ir ekonomika ten vystosi dinamiškiau. Tuo tarpu Europos ekonominis augimas praktiškai sustojęs. Jos laukia dideli iššūkiai, bet norint juos išspręsti, pirmiausia reikia bent jau įvardyti priežastis, kas tokią situaciją sukėlė.

Būtina įvardyti problemų priežastis

Europa kol kas sugeba puse burnos lyg ir įvardyti jos ekonomikai grėsmingus procesus: žmonių senėjimą, brangią darbo jėgą. Manoma gelbėtis kvalifikuotos darbo jėgos pagalba, bet kituose pasaulio regionuose: Kinijoje, Indijoje sparčiai auga jaunų kvalifikuotų specialistų gretos, savo skaičiumi viršijančios ES šalių gyventojų skaičių. 

Šiemet vienas iš pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų – jaunimo nedarbo sumažinimas. Tačiau mes, naujosios ES šalys, sukame galvas, kaip surasti jaunimui darbo, sukurti naujų darbo vietų, o Vakarų Europos valstybės daugiausia sprendžia, kaip į tas sukurtas darbo vietas įkalbėti jaunus žmones eiti dirbti, nes jie yra visiškai nemotyvuoti, netgi nenori dirbti kai kurių darbų.

Jaunimo demotyvacijos problemos Europa nepripažįsta, o į tas vietiniams nepopuliarias darbo vietas veržiasi tiek Rytų Europos valstybių jaunimas, tiek emigrantai ir iš trečiųjų šalių.

Santykinai brangi ir tingi darbo jėga, šalia labai dosnios socialinės paramos sistemos, mažina ES konkurencingumą. Turbūt stebuklų nebus. Tos šalys, kur žmonės dirba ilgiau ir daugiau, sugebės nukonkuruoti pritinginčius europiečius.

Šeimos politikos nebuvimas sendina Europą

Apie Europos senėjimo procesą kalba visi, bet vėlgi niekas nenori pasakyti, dėl ko tai vyksta. Socialinę visuomenės ląstelę – šeimą – Europos socialdemokratai, kairieji, savo laiku nutarė pakeisti į valstybinę rūpybą. Tai, ką galėjo padaryti šeima, be didelio valstybės kišimosi, buvo stengiamasi atiduoti valstybei. O tai – didžiuliai kaštai. Tie kaštai pradėjo pūstis. Daugelis valstybių jų nebepajėgia pakelti, tuo tarpu gyventojai nelinkę susispausti diržų: ir nebenori, ir nebemoka. Tai dar labiau didina socialines įtampas.

Suirusiose šeimose gimsta mažiau vaikų, todėl senėjimo procesas neišvengiamas. Tai, kad ES gyventojų skaičius praktiškai nedidėja, rodo, jog anksčiau ar vėliau Europos laukia labai rimti iššūkiai ir jokios galimybės konkuruoti su augančios ekonomikos pasaulio valstybėmis. Bet to pasakyti garsiai nedrįstama.

Vietoje to, socialdemokratai koncentruoja pastangas gindami seksualinių mažumų teises, lyg tai ištrauktų iš ekonominės krizės mūsų valstybę, norima įteisinti visokias socialines lytis – tai tie projektai, kurie ardo šeimą. Pastaruoju metu jie suintensyvėjo, stumiami brutalesnėmis priemonėmis.

Socialdemokratai siūlo didinti mokesčius ir įvesti kvotas moterims valdybose

Užuot pripažinę problemas, išlaidavimo pragaištingumą ir įvardiję ekonominio nuosmukio priežastis, Europos socialdemokratai siūlo dar labiau didinti mokestinę naštą. Prancūzų ir kitų šalių socialdemokratų lyderiai siūlo didinti mokestinę naštą, ir taip išspręsti ekonomines problemas, vietoje sąžiningo pripažinimo, kad nebegalima kai kuriose srityse daryti tokių išlaidų. Tai didžiulius verslo koncernus verčia savo įmones iškelti iš Europos į kitas šalis. Tik laiko klausimas, kada tokia mokesčių politika sukels dar didesnes socialines ir kitokias įtampas.

Kitas kairiųjų vyriausybių receptas – didinti vartojimą didinant skolą. Ne taupyti ir gyventi pagal išgales, bet gyventi skolinantis. Kokį dešimtmetį gal dar ir galima taip pragyventi, bet kas bus vėliau? Vėlgi neužtenka jėgų pasakyti, kad mes turime pradėti racionaliai žiūrėti į savo ekonomiką ir gyventi pagal išgales. 

Paskutinis ekonominės minties šedevras, kuris, anot V. Blinkevičiūtės ir panašių ES socialdemokratų politikų, turėtų pakelti visą Europos ekonomiką ir padaryti ją konkurencingą su kitais regionais – Kinija, Indija, kitais Azijos regionais ir JAV – tai įvesti lyčių kvotas įmonių valdymo struktūrose. Nerasi nė vieno rimto ekonomisto, kuris sugebėtų pagrįsti šią idėją, nes ekonomika remiasi ir yra susieta su kompetencija, bet ne su lytimi.

Kiekvienam su vadybos pradžiamoksliu susipažinusiajam aišku, kad vienoje srityje galbūt moterų valdyba bus produktyvesnė negu vyrų, priklauso, kokios kompetencijos ir kokioje srityje veikia. Socialdemokratų ideologai, pasirodo, sugalvojo, kad tai yra geriausias ekonomikos proveržis.

Ir čia ne juokas. Lietuva į savo prioritetus pirmininkavimo ES Tarybai metu įtraukė šios nuostatos prastūmimą. Tai rodo visišką socialdemokratinės minties seklumą. Jie tiesiog nepasiruošę iššūkiams. Todėl ir mūsų Vyriausybės neryžtingumas, kalbos apie įstatymų kokybę ir jokių sprendimų nebuvimas yra tos pačios europinio socialdemokratinės minties seklumo pasekmė.