Kaip ir kiekvienas politikas, prezidentė turi laisvę rinktis, apie ką kalbėti. Būdama valstybės vadovė, ji renkasi iš visų sričių tas, kurios, jos nuomone, šiuo metu yra aktualiausios. Temos yra lyg ratilai sujudintame vandens paviršiuje: svarbiausios arčiau centro, kitos – labiau nutolę. Šiandien jos išsidėstę vienaip, rytoj gali persiskirstyti.

Kadangi Lietuvoje vykdomoji valdžia yra dvigalvė, sudaryta iš prezidento institucijos ir Vyriausybės, nuolat kyla klausimas, kaip jos turi dalintis savo dėmesio sritis. Konstitucija aiškiai įvardija tik prezidento lemiantį vaidmenį užsienio politikoje. Kita vertus, prezidentas tiesiogiai dalyvauja sudarant Vyriausybę, tuo prisiimdamas tam tikrą atsakomybę už jos veiklą. Toji atsakomybė gali reikštis Vyriausybės veiklos stebėjimu, atskirų jos veiksmų palaikymu ar kritikavimu.

Aiškių riboženklių nėra. Turime tarp tikrą pilką zoną, kurioje persikloja prezidento ir Vyriausybės laukai. Elgesio manieras toje zonoje nustato tradicijos. Jei iš Prezidentūros gyvavimo trumpų dviejų dešimtmečių išbrauksime Algirdo Brazausko izoliacijos S. Daukanto aikštėje metus ir antrąją Valdo Adamkaus kadenciją, per kurią jis laikėsi atokiau šios persiklojančios zonos, turėsime per daug trumpą laikotarpį tradicijoms įsitvirtinti. Kol kas tebevyksta prezidentavimo praktikos kūrimas, todėl ir politologams medžiagos svarstymams per akis.

Ramūnas Bogdanas
Premjeras stovi su VAE klausimu lyg su kamuoliu aikštelėje ir nesiryžta ką nors daryti. Partneriai jau pakviesti, jie aikštelėje, ir laukia, kol premjeras pradės žaidimą. O šis vis nesiryžta nei pajudėti, nei mesti kamuolį užribin ir paskelbti, kad visi tuščiai laukė.
Dabartiniai Lietuvos prezidentai daug laisvesni už būsimuosius, nes kuo toliau, tuo labiau jie bus suvaržyti nusistovėjusių normų, precedentų ir tuo mažiau savo individualumo galės išreikšti. Su didesne laisve dabartiniams prezidentams atitenka ir atsakomybė už vienokių ar kitokių elgesio modelių įtvirtinimą. Per šiuos dvidešimt Prezidentūros metų turime skalę nuo viešo reikalavimo premjerui atsistatydinti iki atsiribojimo nuo Vyriausybės veiklos. Dalia Grybauskaitė reiškiasi kaip aktyvi ir visa stebinti prezidentė, kurią visos tautos suteiktas mandatas aukščiausiam valstybės postui įpareigoja jaustis atsakingą už visos šalies būklę. Tačiau visų sumanymų įgyvendinimą riboja svertų stoka, nes pagrindiniai galios įrankiai per partinę demokratiją atitenka Seimui ir Vyriausybei.

Pagal svarbą pasirenkamos temos. Pirmuoju numeriu prezidentė įvardijo ekonominio ir finansinio stabilumo užtikrinimą. Lietuvos greitį link Europos vidurkio daug lemia ES parama. Prezidentė asmeniškai daug lėmė, kad naujai finansinei perspektyvai Lietuva iš Briuselio gautų 4 mlrd. litų daugiau. Žmonės, mėgstantys konkretumą, turėtų ją vertinti kaip didžiausią naudą atnešusią politikę vien dėl tokios papildomos sumos. Lietuva, investavusi rinkėjų balsus į Grybauskaitę, susilaukė 4 mlrd. litų grąžos. Viena yra pinigus gauti, o kita – tinkamai jos panaudoti. Kaip profesionali ekonomistė, prezidentė žada ir toliau stebėti, kad nebūtų populistinio išlaidavimo.

Spaudos konferencija vyksta sostinėje. Vos prieš kelias dienas premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Vilnius yra nemokus. Nežiūrint to, meras skraidina miesto pinigus į nuostolingą avialinijų veiklą, reanimuoja Gugenheimo muziejaus idėją, kuri pribaigtų Vilniaus biudžetą. Jau dabar finansiniai įsipareigojimai, lyginant su planuojamomis pajamomis, siekia 208 proc. Žiniasklaida šia tema klausimų prezidentei neužduoda. Žiniasklaida nori nešti publikai naujieną, ar prezidentė pasiųs žinutę homoseksualų eitynėms. Rodosi, į Prezidentūrą sukviesta bulvarinė spauda, ir tuoj bus pradėta aptarinėti, kokios spalvos batus mėgsta prezidentė.

Prezidentė irgi nutyli bankrutuojančios sostinės temą, bet pabrėžia finansinį atsakingumą. Jei žiniasklaidos dėmesio kryptis rodo, kaip žudo kokybę pataikavimas masiniam neišprusimui, tai prezidentės nutylėjimas panašesnis į tylą prieš audrą.

Žurnalistai išlaikė metinės spaudos konferencijos lygį, kada uždavinėjo tokius klausimus, kaip akcizo gamtinėms dujoms įvedimas. Energetinis saugumas ir savarankiškumas – viena iš prezidentės ypatingo dėmesio sričių. Būtent pokyčiai energetikoje šiuo metu yra mūsų valstybės gyvenimo šerdis. Jie esmingai paveiks ir pramonės gyvenimą, ir kasdienę buitį. Tik dėl žurnalisto klausimo konferencijoje buvo paminėta VAE, ir prezidentė konstatavo, kad neapsispręsdama Lietuva pradeda atrodyti apgailėtinai.

Ramūnas Bogdanas
Nutylėdama VAE projektą, prezidentė netiesiogiai atsako į klausimą, ar ji kandidatuos antrai kadencijai.
Premjeras stovi su VAE klausimu lyg su kamuoliu aikštelėje ir nesiryžta ką nors daryti. Partneriai jau pakviesti, jie aikštelėje, ir laukia, kol premjeras pradės žaidimą. O šis vis nesiryžta nei pajudėti, nei mesti kamuolį užribin ir paskelbti, kad visi tuščiai laukė. Akivaizdu, kad tokiu būdu įgysime nepatikimo žioplio reputaciją, ir akivaizdu, kad yra mestos didžiulės pastangos sustabdyti projektą. Dėl tų pastangų visuomenės nuomonė pasidalino. 

Politikas, žinantis VAE projekto svarbą ir žinantis, jog jam liko metai poste, nedvejodamas aiškiai išsakytų savo poziciją, susilaukdamas dalies visuomenės pritarimo, o kita dalis jį pasmerktų. Tačiau, jei politikas visuomenėje mato savo būsimus rinkėjus, jam geriau nesusipriešinti su kitaip galvojančia dalimi, kai lieka metai iki rinkimų. Taigi, nutylėdama VAE projektą, prezidentė netiesiogiai atsako į klausimą, ar ji kandidatuos antrai kadencijai.

Į pirmo svarbumo lauką prezidentė įtraukė ir kovą su korupcija bei teisėsaugos pertvarką. Tiesa, premjeras tą pat savaitę išreiškė nuomonę, kad su korupcija nėra taip blogai, kaip skelbia „Transparency International“. Už tai žmonės jį ir mėgsta: visiems patinka, kai juo laiko geresniais ir švaresniais. Šalia korupcijos klesti kontrabanda, bet ir čia pagal šūkius viskas tvarkoje, o čigonės toliau turguje siūlo cigaretes, kurių į Lietuvą įvežama tiek, kad kas trečia surūkoma cigaretė yra kontrabandinė. Kas antras litras degalų – kontrabandinis. Dėl akcizinių prekių (alkoholis, tabakas, degalai) kontrabandos negaunami į biudžetą pinigai laisvai padengtų visas metines Policijos departamento išlaidas. Ar prezidentė turi stoti valstybinės sienos sargybon, ar ten geriau pasiųsti vidaus reikalų ministrą?

Visa policija nesėdi rankų sudėjusi, ji dalyvauja ir sudėtingose tarptautinėse operacijose. Bet užtenka vieno perdėm jautraus Vilniaus teisėjo, ir sulaikytas įteisintas vagis paleidžiamas kaip pasiligojęs, o užsienio kolegos dėl to iš piktumo net kalbėtis nebenori. Įdomu, ar atleistas teisėjas papildytų advokatų korpusą, ar eitų dėstyti būsimiems teisininkams? Bet kuriuo atveju patirtis liks išsaugota. 

Ramūnas Bogdanas
Kada iš valstybės tarnautojo atlyginimo kyla rūmai ir kieme rikiuojasi spindintys automobiliai, neišgirstas ir nematomas pilietis numoja ranka ir susikrauna lagaminą vakaruosna.
Prezidentė per savo kadenciją iki šiol atleido 13 teisėjų, o per ankstesnius dvidešimt metų iki jos iš viso atleista tik 14. „Valiau teisėjų korpusą, kiek galėjau,“ sakė ji per konferenciją. Išvalius netinkamus, juos reikia kažkuo pakeisti. Iš kur imti tinkamų? Vienintelis būdas – išsiauginti patiems. 

Taip teismų tema susiliečia su švietimo lauku, kuris šį kartą buvo paliktas be dėmesio. Tačiau tai nereiškia, jog jis neegzistuoja. Akivaizdu, kaip teisėjų kokybės gerinimas priklauso nuo to, kokiais piliečiais bus išauklėta ateinanti pamaina. Ar jie galvos, kad dirbant teisėja Trakuose, nuosavas vilkšunis gali bėgioti be pavadžio ir be antsnukio? Ar būsimieji policininkai ir prokurorai irgi nepradės tyrimo, jei akiratin patenka vietos įžymybė? Besidžiaugiantiems korupcinių ryšių patogumu reikia nepamiršti, kad kitą kartą vilkšunis gali apgriaužti jūsų žmonos blauzdas, o jo šeimininko ryšiai bus geresni nei jūsų. 

Spaudos konferencijoje liko nepaminėti pensijų klausimai, bet kalbėdama apie šilumos kainų mažinimą per monopolijų naikinimą prezidentė siunčia žinią pensininkams: būtent juos itin skurdina šildymo sezonai. Nekalbėta apie emigraciją, kurios viena iš priežasčių įvardijama kiekviename žingsnyje akis badanti neteisybė. Kada iš valstybės tarnautojo atlyginimo kyla rūmai ir kieme rikiuojasi spindintys automobiliai, neišgirstas ir nematomas pilietis numoja ranka ir susikrauna lagaminą vakaruosna. Prezidentės inicijuotas dėmesys neteisėtam praturtėjimui pagaliau išjudino tai, kas visiems, išskyrus valdžią, buvo akivaizdu.

Lietuva pradėjo liepą pusmečiui perėmusi ES vairą. Šalies veidas ES yra Dalia Grybauskaitė, ir ji geriau už bet ką Lietuvoje žino, kaip vaikščioti Briuselio koridoriais. Ji paėmė pirmininkavimo gijas į savo rankas ir spaudos konferencijoje išdėstė, kokie darbai Lietuvos laukia pirmininkaujant. Tradicinė metinė konferencija įvyko dviem dienom anksčiau nei įprasta, nes liepos 12 d. šalyje jau vyksta valstybinis Vokietijos prezidento vizitas. Diplomatine kalba tai labai ryškus įvykis, pabrėžiantis ES lokomotyvu vadinamos Vokietijos ir ES pirmininkaujančios Lietuvos santykių artumą. Tai stipri žinia visiems mūsų kaimynams ir neeilinis įvykis Lietuvai.

Bet ant slenksčio jau stovi vienas iš publikos mėgstamų arkliukų, ir per jo pasirodymą kuriam laikui nublanks viskas aplinkui. Liks tik Viktoras Uspaskichas, – vieniems išsišokėlis, kitiems – kankinys, – ir jo palyda. Prašom prie ekranų, teismas eina!