Kalbant apie dabartinę Europos Sąjungą, būtina pažymėti, kad kitaip nei kiti geopolitiniai centrai, kuriais laikomos didžiausios pasaulio nacionalinės valstybės (JAV, Kinija, Rusija ir kt.), Europos Sąjunga yra Europos valstybių regioninė grupė, kurios integracijos procesai – labai intensyvūs. Bet esama ir vidinių prieštaravimų tarp ES narių, sprendžiant aktualius klausimus. Vienas iš nesutarimų taškų – ES santykiai su Rusija. Europos Sąjungos narių požiūris į bendradarbiavimą su Rusija yra nevienareikšmis. Nors Rusija palaiko neblogus santykius su Vokietija, Prancūzija ir Italija, tačiau kitos ES valstybės (pvz., Baltijos šalys ir Lenkija) paprastai Rusiją traktuoja kaip neprognozuojamą ir pavojingą kaimynę, naudojančią savo energetinius resursus it savotišką ginklą kaimynų atžvilgiu.

Norint išvengti ES narių susiskaldymo, būtina suformuoti vieningos ES užsienio politikos pagrindus. Nepaisant visuomenės kritikos dėl didėjančių problemų, atsiradusių pasaulinės ekonominės krizės metu, ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton gana sėkmingai formavo ES bendrą užsienio politiką. Tačiau ES ir Rusijos santykius jai pavyko tik normalizuoti ir atstatyti iki lygio, kuris buvo pasiektas prieš 2008 m. Rusijos ir Gruzijos karą. Viename savo pranešime Europos užsienio reikalų taryba (European Council on Foreign Relations) skelbė, kad ES vis dar praleidžia esamas galimybes kurti ir sustiprinti bendradarbiavimo santykius su Rusija.

Būtina pažymėti, atėjus naujai Vyriausybei, Lietuvos jau negalime priskirti prie valstybių, kurios yra priešiškai nusiteikę Rusijos atžvilgiu. Dabartinės Vyriausybės programoje kalbama, kad Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas „perkrovimas“. Lietuvos bendradarbiavimą su Rusija Vyriausybė pasiruošusi grįsti abipusį pasitikėjimą stiprinančiomis europietiškomis vertybėmis, kreipiant dėmesį ne į praeitį, o į ateitį, neapsibrėžiant išankstinėmis, sunkiai įgyvendinamomis sąlygomis, trukdančioms geriems ir abiem pusėms naudingiems kaimyniniams santykiams.

Ilgą laiką egzistavę Lietuvos ir Rusijos šaltoki santykiai neteikė jokios naudos mūsų valstybei. Apie Lietuvos ir Rusijos sudėtingus santykius puikiai byloja tas faktas, kad nors Lietuva ir Rusija savo diplomatinius santykius užmezgė 1991 m. spalio 9 d., tačiau nė vienas Rusijos prezidentas iki šiol dar nesilankė mūsų valstybėje. Todėl nieko nuostabaus, kad mūsų valstybės gyventojai turi mokėti už rusiškas gamtines dujas daugiau nei Vokietija ar Italija. Taip pat kenčia Lietuvos verslininkų interesai, nes Rusijos rinka yra didžiulė ir greitai auganti, bet plėtodama prekybos santykius pirmenybę Rusijos valdžia teikia kitoms draugiškoms valstybėms.

Prastoki santykiai su Rusija nėra naudingi ir Europos Sąjungai. Demokratinių Europos valstybių šeimai yra gyvybiškai svarbūs iš Rusijos gaunami energetiniai ištekliai, be kurių ES būtų itin sunku verstis. Kita svarbi priežastis yra ta, kad Rusija ribojasi net su šešiomis Europos Sąjungos valstybėmis, tad ES būtina palaikyti gerus ar bent neutralius santykius. Europos Sąjunga suinteresuota, kad stiprėtų Rusijos demokratija, nes tai laiduotų karinį saugumą. Be to, globaliniai iššūkiai reikalauja ES bendradarbiavimo su visais pasaulio geopolitiniais centrais, taip pat – ir su Rusija. Pasaulio ekonominė ir finansų krizė, didelė žmonių tarptautinė migracija, tarptautinis terorizmas, žemės klimato atšilimas ir kitos problemos verčia didžiuosius geopolitinius centrus vienytis ir ieškoti bendrų sprendimų.

Be abejo, bendradarbiavimas su Europos Sąjunga taip pat teikia daug naudos ir Rusijai. Europos Sąjunga Rusijai yra svarbus prekybos partneris, investicijų ir naujų technologijų šaltinis. Rusija ypač suinteresuota gauti modernios technologijos savo informacinės technologijos pramonės, chemijos pramonės ir mašinų gamybos pramonės modernizavimui. Gavusi modernių technologijų savo energetiniam sektoriui, Rusija galėtų žymiai padidinti gamtinių dujų ir naftos gamybą.

Galima prielaida, kad Lietuva maksimaliai išnaudos savo pirmininkavimo ES Tarybai galimybes tam, kad Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai dinamiškai keistųsi abipusių interesų pagrindu, o tai skatintų Lietuvos ir Rusijos didesnį abipusį pasitikėjimą.

Pirmininkavimas ES Tarybai Lietuvai suteiks daug naudingos patirties. Kartu tai bus puiki proga Lietuvai ištaisyti savo užsienio politikos klaidas, už kurias šiandien mokama ganėtinai brangiai. Lietuva pirmininkavimo laikotarpiu turės pademonstruoti puikius diplomatinius sugebėjimus, reikės intensyviai bendrauti ir operatyviai spręsti įvairius klausimus ir su ES narėmis, ir su kitoms pasaulio valstybėmis.