Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), kuri pagal kompetenciją turėjo tirti B. Vėsaitės tarnybinės komandiruotės aplinkybes jas vertinti atsisakė, pavesdama šį darbą Seimo komisijai. Nors formalus pavedimo pretekstas buvo tai, kad B. Vėsaitė nebėra ūkio ministrė, tikėtina, kad matydama, jog neįmanoma pagrįsti buvus viešų ir privačių interesų supainiojimo, VTEK tiesiog rado būdą nusišalinti nuo teigiamo sprendimo B. Vėsaitės atžvilgiu.

Skrydis vienu lėktuvu su verslininkais savaime nėra tas veiksmas, kuris galėtų kelti nepasitikėjimą ministro veikla. Galima visiškai sutikti, kad ministrui turi būti keliami aukščiausi skaidrumo reikalavimai, tačiau ar šis skrydis yra ta riba, ties kuria turi būti brėžiamos etiškumo ribos? Privačiųjų – viešųjų interesų pažeidime svarbiausias aspektas yra pasinaudojimas tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos. Kitaip sakant, asmenine nauda galima būtų laikyti apmokėtą atostogų kelionę, gautas dovanas, piniginę paramą, ir t.t. Skrydžio į Kazakstaną atveju nieko panašaus nebuvo – tai tarnybinė komandiruotė, į kurią vykta, apmokant už bilietus nustatyta procedūra. Tai patvirtino ir Seimo etikos ir procedūrų komisijos pateiktos išvados.

Mindaugas Kluonis
Asmenine nauda galima būtų laikyti apmokėtą atostogų kelionę, gautas dovanas, piniginę paramą, ir t.t. Skrydžio į Kazakstaną atveju nieko panašaus nebuvo – tai tarnybinė komandiruotė, į kurią vykta, apmokant už bilietus nustatyta procedūra. Tai patvirtino ir Seimo etikos ir procedūrų komisijos pateiktos išvados.
Neįmanoma šioje kelionėje įžvelgti ir vienos verslo įmonės protegavimo, kaip tai bandė įrodinėti opozicija, siekusi B. Vėsaitės atstatydinimo. Ministrė ne kartą pabrėžė, kad yra pasirengusi padėti visiems Lietuvos verslininkams įsitvirtinti užsienio rinkose, kadangi tai neša naudą šalies ekonomikai. Verslininkų delegacijų skrydžiai su valstybių vadovais ir ministrais yra įprasta praktika, siekiant palengvinti įžengimą į kitų šalių rinkas. Tai puikiai suvokia tiek VTEK, tiek Seimo Etikos ir procedūrų komisija, nes kitaip tektų pripažinti, jog bet kokios verslininkų delegacijos vizitas užsienyje su valstybės pareigūnu yra viešųjų ir privačių interesų pažeidimas. Tai ne tik užkirstų kelią Lietuvos valstybės vadovams ir ministrams skatinti Lietuvos eksportą, nuo kurio priklausoma šalies ekonomika, bet ir leistų kelti klausimą, kodėl iki šiol toks „interesų painiojimas“ nebuvo pastebėtas.

Ūkio ministras neabejotinai turi bendradarbiauti su verslininkais, skatinant naujų darbo vietų kūrimą, žinoti jų reikalavimus ir galimybes. Toks yra jo darbas. Spaudimas B. Vėsaitei atsistatydinti, nelaukiant palankių VTEK išvadų, rodo, kad komandiruotė į Kazachstaną tebuvo formalus pretekstas pašalinti ūkio ministrę, kuri ėmėsi tvarkyti tokių „skaidrumu“ pagarsėjusių ministrų, kaip Dainius Kreivys palikimą. Iš anksto nuspręsta, kad pažeidimas padarytas, užuot laukus teisininkų išvadų pasiremta politiniais pareiškimais ir kalbomis apie, neva, atvirą korupciją. Parodoksalu, kad kai ministras pasiskiria šeimos įmonei ES paramą, jo atleisti be VTEK išvadų negalima, bet jei ministras veikia pagal kompetenciją ir valstybės lėšų negrobsto, tuomet jokių VTEK išvadų nereikia. Užtenka atskirų politikų nepasitenkinimo.

Atėmus galimybę į nepriklausomas atsakingos institucijos išvadas, aukščiausių politikų vertinimuose vyraujant visiškai melagingoms kalboms apie atvirą politinę korupciją, buvo sumindyti pamatiniai etiniai ir teisiniai principai. Galima pradėti abejoti ir pareigūnų veiksmus vertinančių institucijų reikalingumu, jei viską uzurpuoja vienašalis autoritetas. Galima turėti vienokių ar kitokių abejonių, skirtingus požiūrius į santykius tarp verslo ir politikų, tačiau būtent tam neaiškumams išspręsti ir turime atsakingas institucijas, teisę į nešališką vertinimą ir argumentuotas išvadas. Tai teisinės valstybės ir teisėtumo principai. Birutės Vėsaitės atleidimo atveju universalus šių standartų taikymas buvo pamintas.