Klausimas ne tas, kad lytinio brendimo metu paaugliai interneto amžiuje plačiai prieinamomis formomis tenkina savo žingeidumą lytinėmis funkcijomis ir patys (bent jau berniukai) tenkina save, o tas, kad bausmė turi būti proporcinga nusikaltimo pobūdžiui ir sunkumo laipsniui. Ankstesnis bausmės „tarifas“ už šį nusikaltimą – laisvės atėmimas iki dvejų metų, nuo 2010 metų padidėjo netgi 2,5 karto – iki penkerių metų nelaisvės.

Tokia, esą švelni, o išties drakoniška bausmė visiškai netenkina Neringos Venckienės, kuri už minėtą veiką siūlo kur kas griežtesnę atsakomybę – nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo. Tačiau ir tai nublanksta prieš jos arkigenialų siūlymą už mažamečio išžaginimą nustatyti laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvdešimties metų. Taigi, gerokai griežtesnę, nei už tyčinį kito žmogaus nužudymą, kuris baudžiamas nuo septynerių iki penkiolikos metų nelaisvės (BK 129 str. 1 d.).

Teisės sistema ir vertybių skalė

Žmogaus teisė į gyvybę yra didžiausia vertybė, be kurios kitos jo teisės netenka prasmės. Žinoma, tyresni už vaiko ašarą moralistai ir dvasios grynuoliai su putomis ant lūpų gali įrodinėti, kad psichiškai ir dvasiškai vaiką žalojantys tvirkinamieji veiksmai turi būti itin griežtai baudžiami. Nekalbant jau apie išžaginimą ar seksualinį prievartavimą, kuris išniekina pačią žmoniškumo esmę ir palieka bjaurius, negyjančius dvasinius randus visam gyvenimui.

Neįmanoma paneigti – griežta atsakomybė už lytinius nusikaltimus tenkina įgimtą žmogaus teisingumo jausmą, kuris iš esmės yra civilizuoto keršto troškimas. Kitas dalykas, kad bausmės turi būti proporcingos aptariamų nusikaltimų sunkumo laipsniui ir kartu atitikti socialinių vertybių skalės prioritetus. Kitaip tariant, už kėsinimąsi į didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę – nustatyta bausmė turėtų būti bausmių, skiriamų už kitus nusikaltimus, dydžio ir griežtumo matas.

Karolis Jovaišas
Bausmės turi būti proporcingos aptariamų nusikaltimų sunkumo laipsniui ir kartu atitikti socialinių vertybių skalės prioritetus. Už kėsinimąsi į didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę – nustatyta bausmė turėtų būti bausmių, skiriamų už kitus nusikaltimus, dydžio ir griežtumo matas.
Priešingu atveju išderinta teisės sistema teisingumo vykdymo požiūriu bus ydinga, su išdeginta prigimtinės nuodėmės žyme. Būtent tokios nuodėmės paženklinti yra N. Venckienės teisiniai opusai, kuriais už mažamečio asmens išžaginimą siūloma nustatyti griežtesnes bausmes nei už tyčinį kito žmogaus nužudymą. Ir, atvirkščiai, prielaidas vykdyti teisingumą gali sudaryti tik ta teisės sistema, kuri yra vientisa ir neprieštaringa, gerai suderinta ir tiksliai subalansuota.
Ar galiojančiame BK įtvirtinta bausmių sistema už lytinius nusikaltimus yra optimali? Nuosekliai pasisakydamas prieš nepagrįstą intervenciją į šių bausmių sistemą, vis dėlto esu priverstas konstatuoti, kad bausmės už labai sunkius padarinius sukėlusius lytinius nusikaltimus nėra adekvačios. Šias bausmes, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, tikslinga griežtinti ir tai neturi nieko bendra su Lietuvoje gaju beždžioniavimo ir mėgdžiojimo sindromu. 

Sunkių padarinių poveikis bausmei

Neatsargus gyvybės atėmimas lytinio nusikaltimo aukai arba sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo nėra laikomas išžaginimo (BK 149 str.) ir seksualinio prievartavimo (BK 150 str.) sudėties požymiais. Tai kelia aktualias bausmės skyrimo problemas, kurios iš esmės negali būti teisingai išspręstos. Konkretūs, tačiau ne iš piršto laužti, o lytiniams nusikaltimams būdingi gyvenimiški pavyzdžiai padės akivaizdžiai atskleisti aptariamos problemos esmę. 

Tarkim, seksualinio maniako su rafinuotu pasityčiojimu seksualiai prievartaujama silpnos sveikatos ir psichiškai labai pažeidžiama mergina dėl patirto šoko miršta, sustojus širdžiai. Yra atsitikę ir taip, kad žiauriai terorizuojama ir iškreiptais būdais prievartaujama auka išlipo per langą į balkoną, norėdama patekti į kito buto balkoną ir pabėgti, tačiau paslydusi iškrito iš n-tojo aukšto, patirdama mirtiną traumą. 

Tokios ir panašaus pobūdžio lytinių nusikaltimų grimasos suteikia informaciją apmąstymams ir kartu išryškina tiesos momentą. Kadangi aptartais atvejais prievartaudamas ir terorizuodamas auką, nusikaltėlis vienu metu ir tais pačiais veiksmais padaro du skirtingus nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK straipsniuose – seksualinį prievartavimą (BK 150 str.) ir gyvybės atėmimą dėl neatsargumo (BK 132 str.), tai jo veika kvalifikuotina kaip ideali nusikaltimų sutaptis.
Kai yra ideali nusikaltimų sutaptis, taikomas bausmės apėmimas. Jo išskirtinė savybė ta, kad griežtesnė bausmė apima švelnesnę ir galutinai subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų bausmių (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.). Nors aukos žūties atveju nusikaltėlis ir atsakytų pagal BK 150 ir 132 straipsnių idealią sutaptį, tačiau jam gresianti bausmė negalėtų būti didesnė nei maksimali bausmė, nustatyta už nekvalifikuotą seksualinį prievartavimą (BK 150 str. 1d.). 

Vadinasi, teismas jam galėtų skirti neproporcingai švelnią ir aukos atminimą išniekinančią bausmę – daugiausia iki septynerių metų laisvės atėmimo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skiriamos bausmės dydis yra skaičiuojamas nuo jos vidurkio, peršasi išvada, kad labiausiai tikėtina bausmė būtų maždaug ketveri metai nelaisvės. Su sąlyga, žinoma, jeigu prievartautojas „smaginosi“ vienas, o nukentėjęs asmuo nebuvo mažametis arba nepilnametis. 

Viskas pažįstama lyginant. Šia prasme labai iškalbingas Vokietijos BK § 178, pagal kurį nukentėjusio asmens mirtį dėl neatsargumo sukėlęs seksualinis prievartavimas ir (ar) išžaginimas, baudžiamas įkalinimu iki gyvos galvos arba laisvės atėmimu ne mažiau kaip dešimčiai metų. Vėlgi palyginimui priminsiu, kad pagal Lietuvos BK 129 str. 2 d. būtent tokia pat maksimali bausmė yra nustatyta už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis.

Vokietijos BK nėra išskirtinis fenomenas. Griežtesnę atsakomybę už lytinius nusikaltimus, jeigu nukentėjusiam asmeniui dėl neatsargumo atimama gyvybė arba dėl tos pačios priežasties sunkiai sutrikdoma sveikata, nustato ir kitų valstybių, pavyzdžiui, Ispanijos, Rusijos Federacijos BK. Šiuo požiūriu neturėtų būti išimtis ir Lietuvos BK, kurio straipsnius, nustatančius atsakomybę už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, reikėtų ne prievartauti, o tobulinti. Atsižvelgiant į žmogaus gyvybės išskirtinę vietą socialinių vertybių skalėje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (349)