Pirmiausia sveikinu Vyriausybę nepabūgus smurtauti linkusių asmenų organizuotos kampanijos ir pasielgus taip, kaip iš jos tikėjosi dauguma Lietuvos žmonių. Žmonės, kurie nusistatę prieš lyčių lygybę, kuriems smurtas prieš moteris atrodo normalu ar net labai puikus įrankis pažeminti moteris, norėdami pasipriešinti šios Konvencijos bei Lietuvos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimui, sugalvojo sąmokslo teoriją, kaip būtų galima nuteikti žmones prieš šią Konvenciją. Labai apgailestauju, kad Lietuvos katalikų Bažnyčios atstovai ir kai kurie garbūs visuomenės veikėjai tam šantažui pasidavė. Patys neskaitydami Konvencijos, jie kalba ar rašo apie tai, ko joje nėra, dažniausiai atkartodami tai, ką prirašo visokie piktavaliai. Bet apie tai vėliau.
Pirmiausia atsakykime į klausimą, kodėl toks svarbus šios Konvencijos pasirašymas? Visų pirma, tai pareiškimas, kad mūsų valstybė netoleruoja smurto prieš moteris ar smurto šeimoje. Kalbant paprastais žodžiais, mes pareiškiame, kad smurtauti prieš moteris negalima, ir mes imsimės visų priemonių tokiam smurtui panaikinti.
O kodėl tas taip svarbu mūsų valstybei? Todėl, kad Lietuvoje smurtas prieš moteris ir smurtas šeimoje paplitęs labiau nei kitose Europos šalyse. Šioje srityje galime lygintis nebent su kai kuriomis rytų šalimis, pavyzdžiui Rusija, Baltarusija ar pan. Smurtas prieš moteris ir smurtas šeimoje – viena iš skaudžiausių Lietuvos problemų. Tai – mūsų visuomenės problema, ir mes patys turime ją spręsti.
O spręsti galime, pasinaudodami kitų šalių patirtimi. Pasirašytoje Konvencijoje kaip tik yra sukaupta daugelio šalių veiksminga smurto prevencijos patirtis. Konvencija – tai puikus juodraštis Veiksmų planui Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui įgyvendinti. Tas Veiksmų planas reikalingas, nes įstatymo įgyvendinimas, deja, stringa. Ir ne tik dėl lėšų trūkumo, o dėl nežinojimo, ką daryti, arba pačių pareigūnų nenoro. Tarptautiniai įsipareigojimai sustiprins įpareigojimus veikti, o ne ieškoti priežasčių, kodėl nereikėtų įgyvendinti įstatymo.
Na, o dabar grįžkime prie antikonvencinės isterijos. Piktavaliai naudojasi tuo, kad dauguma žmonių nėra net matę Konvencijos teksto, ką jau kalbėti apie skaitymą. Jie skleidžia gandus, kuriais, deja patiki ir visuomenėje gerbiami žmonės. O jau kai šie žmonės pasako savo nuomonę, gali būti suklaidinta didelė visuomenės dalis. To ir siekia smurtautojai bei visi kiti piktavaliai. Todėl reikia paaiškinti kai kuriuos dalykus. Deja, teks kalbėti tik apie labai mažas Konvencijos detales, nors norėtųsi rašyti apie tas veiksmingas priemones, kurias numato Konvencija sėkmingam smurto sumažinimui.
Visų pirma, ši Konvencija yra ne Europos Sąjungos, o Europos Tarybos, t.y. visos Europos. Ją pasirašyti reikėjo ne dėl narystės Europos Sąjungoje, o dėl mūsų pačių, nes to tikėjosi Lietuvos žmonės, ypač moteriškoji dalis. Kuo greičiau pasirašyti skubino dauguma nevyriausybinių organizacijų.
Antras dalykas, Lietuva nė kiek neskubėjo jos pasirašyti. Konvencija Europos Tarybos priimta 2011 m. gegužės 11 dieną, ir iki mūsų ją jau pasirašė 25 šalys.
Trečias dalykas: nėra tokios „gender ideologijos“. Šis terminas – taip vadinamųjų genderistų, besipriešinančių lyčių lygybei, išsigalvojimas. Šis terminas nenaudojamas mokslinėje literatūroje, šis „baubas“ sukurtas tam, kad būtų su kuo kovoti. Patys išgalvojo, ir patys kovoja.
O štai angliškas terminas „gender“ (lietuviškai – socialinė lytis, arba kultūrinė lytis, arba lytiškumas, o dažniausiai sakoma tiesiog „lytis“, bet suprantama plačiau nei biologinė lytis) yra. Jis pripažintas visame pasaulyje. Ir naudojamas ne tik mokslinėje, bet ir visoje kitoje literatūroje bei kasdieninėje kalboje.
Deja, jo tikslaus vertimo į lietuvių kalbą nėra, ir tas sudaro piktavaliams pagrindą spekuliuoti, išsigalvoti bei meluoti. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kalbama apie lyčių lygybę, angliškai sakoma „gender equality“, niekada niekas nesako „sex equality“. Nes kiekvienam aišku, kad biologinės lygybės tarp lyčių būti negali. Biologiniai lyčių skirtumai – fiziniai ir fiziologiniai - lemia moterų ir vyrų funkcijas, kurios yra nekintančios ir universalios (pvz., gimdymas). Biologinių skirtumų socialinis (kultūrinis) įprasminimas: “moteriški” ar “vyriški” vaidmenys, darbai, profesijos, elgesys, charakterio savybės ir pan. – socialiniai skirtumai.
Socialiai įprasminti lyčių skirtumai lemia lyčių vaidmenis, kurie nusako, kaip vyrai ir moterys turi jausti, veikti. Jie yra išmokti ir įprasminti socializacijos procese, nuolat kintantys ir gali skirtis įvairiose kultūrose.
Pavyzdžiui, žvelgiant iš istorinės perspektyvos moterims mūvėti kelnėm, o vyrams turėti ilgus plaukus (ypač tarybiniu laikotarpiu) buvo nepriimtina. Nes mūvėjimas kelnėmis laikytinas vyrišku, o turėjimas ilgus plaukus – moterišku socialinės lyties požymiais. Šiandien į tokius požymius visiškai nekreipiame dėmesio. Pasikeitė ir darbų pasiskirstymas – moterys, nors ir sunkiai, prasibrovė į politiką, ir niekas nebesistebi, kad turime moterį Prezidentę.
Konvencijoje apibrėžiama taip – „gender“ (angl.) „reiškia socialiai susiformavusius vaidmenis, elgseną, veiklas ir bruožus, kuriuos tam tikra visuomenė priskiria kaip tinkamus moterims ir vyrams“. Aiškiai matome, kad Konvencijoje „gender“ taikomas tik moterims ir vyrams, o kažkokie piktavalių kliedesiai apie 5 lytis yra gryniausia nesąmonė.
Antras dalykas, kur piktavaliai skleidžia melą, yra gąsdinimas homoseksualumu. Turiu vėl tiksliai pacituoti Konvenciją, kad kiekvienas suprastų, kad piktavaliai vėl specialiai klaidina žmones. Konvencijoje sakoma: „Šios Konvencijos nuostatas, ypač susijusias su priemonių, skirtų ginti aukų teises, taikymu, Šalys įsipareigoja vykdyti be diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitų įsitikinimų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo nacionalinei mažumai, turto, kilmės, seksualinės orientacijos, lyties tapatumo, amžiaus, sveikatos būklės, neįgalumo, šeiminės padėties, migrantų ar pabėgėlių statuso ar kito statuso“.
Taigi čia pasakyta tik tiek, kad negalima smurtauti prieš moterį, pvz., dėl to, kad ji žydė ar musulmonė, imigrantė ar lesbietė ir t.t. Ir kad aukai turi būti suteikta tokia pat pagalba, nepriklausomai nuo išvardytų požymių. O gal turi būti kitaip? Beje, dėl daugelio šių požymių diskriminuoti draudžia Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymas, kuris jokių blogybių neiššaukė.
Trečias dalykas, dėl kurio nerimsta piktavaliai – tai mokymai. Vėl nelieka nieko kito, kaip tiksliai pacituoti pačią Konvenciją: „Šalys privalo imtis, jei reikia, atitinkamų žingsnių, kad į formalųjį visų ugdymo lygmenų mokymosi turinį turi būti įtraukta pagal besimokančiųjų gebėjimus pritaikyta mokymo medžiaga apie lygybę tarp moterų ir vyrų, lyčių vaidmenis be stereotipų, tarpusavio pagarbą, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus tarpasmeniniuose santykiuose, smurtą prieš moteris dėl lyties ir teisę į asmeninių principų laikymąsi“.
Pasakykite man, ar čia kalbama apie mokymą kažko blogo? Ar apie kažkokias Europos mums nuleistas programas? Ar dar kokie nors baubai? Pasakykite, ar nereikia vaikų mokyti šių dalykų? Va čia ir atsiskleidžia pagrindinė priežastis, kuri neduoda piktavaliams ramybės. Jie paprasčiausiai prieš moterų ir vyrų lygybę, prieš pagarbą vieni kitiems, prieš nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus - t.y., jie už smurtą.
Tenka dar kartą apgailestauti, kad straipsnis ne apie Konvenciją, o apie piktavalių išsigalvojimus. Tačiau žmonės turi teisę žinoti teisybę.
Pabaigai dar kartą norėčiau pasveikinti Vyriausybę dėl pasiryžimo kovoti su smurtu. Tai aiškus signalas visoms Lietuvos moterims ir visiems vyrams, kad smurtas prieš moteris ir smurtas šeimoje negali būti toleruojamas nė vieno iš mūsų. Tai suremkime pečius ir kurkime geresnę visuomenę – visuomenę be smurto.