Taigi, kaip apklaustieji rusai vertino septynis žymiausius Rusijos valdytojus – nuo caro Nikolajaus II iki Boriso Jelcino? Pasirodo, populiariausias buvo Leonidas Brežnevas, grafose „Vertinu teigiamai“ ir „Greičiau teigiamai“ surinkęs daugiausiai – 56 balus. Jis gavo mažiausiai neigiamų vertinimų. Antras pagal populiarumą – Vladimiras Leninas, nusileidęs stagnacijos lyderiui vos vienu balu, bet užtai gavęs daugiau neigiamų įvertinimų. Žinoma, nemėgstamiausi yra „perestroikos“ šturmanai Michailas Gorbačiovas ir Borisas Jelcinas, o pastarasis nusileido pirmajam irgi vienu balu. Nikita Chruščiovas ir Josifas Stalinas atsidūrė kažkur viduryje...
Kokias išvadas iš šios apklausos daro Rusijos apžvalgininkai? Pirmiausia, jos istorijoje sovietinis periodas tampa vis reikšmingesnis ir didingesnis. Viskas iki M. Gorbačiovo, sugriovusio SSRS, buvo gerai. Nekalbant apie apklausos lyderį L. Brežnevą, palankiai vertinami J. Stalinas, V. Leninas ir net N. Chruščiovas, o štai pastarasis ketvirtis amžiaus rusams yra tikra katastrofa. Vadinasi, tvirtina analitikai, ramus, vangus, skurdus, be visuomeninės iniciatyvos ir mobilizacijos 18 metų trukęs sąstingio laikotarpis laikomas geriausiu visuomeninio gyvenimo etapu.
Apskritai tokias rusų nuostatas apžvalgininkai vadina istorine šizofrenija. Kodėl? Ogi todėl, kad istoriniai antipodai visuomeninėje sąmonėje yra visai greta. Bespalviai amoralūs lyderiai patenka į reitingų viršūnę, o reformatoriai, iniciatyvūs lyderiai vertinami kraštutinai negatyviai arba jie yra visai greta. Sumaišytos sąvokos „gera - bloga“. Toks nelogiškumas yra baisus Rusijos negalavimo simptomas, radijo stoties „Echo Moskvy“ portale rašo publicistas Aleksandras Zeličenko.
Sakykime, Nikolajų II įvertino 50 balų, V.Leniną – 55. Bet juk tai politiniai antagonistai: paskutinis Romanovų dinastijos caras Nikolajus II valdžios neteko 1917 m. kovą, ir 1918 m. liepos 16 d. Jekaterinburge kartu su žmona, sūnumi ir keturiomis dukterimis bolševikų buvo sušaudytas. Tuo tarpu dabartiniai rusai juos teigiamai vertina kone vienodai.
Iš kitos pusės, sakykime, Nikolajus II sugriovė Rusijos imperiją, bet jis vertinamas kur kas geriau, nors ir veikęs kone šimtmečiu atgal, negu kitas griovėjas M. Gorbačiovas.
Tai, kad N. Chruščiovas atskleidė ir pasmerkė J. Stalino nusikaltimus, vertinama kaip sovietinės sistemos išdavystė, tačiau dar didesnė išdavystė, kai šiuos stalininius nusikaltimus demaskavo „perestroikos“ laikais. Rusijoje yra dauguma žmonių, kurie nesugeba vykdyti paprasčiausių loginių operacijų, klysta visai vaikiškame mastyme, viską vertina pagal deformuotą skalę „gerai – blogai“.
O juk kažkada L. Brežnevo valdymo laikotarpio 1964-1984 m. net prisiminti nenorėjo. Sakoma, kad daugiausiai anekdotų sukurta apie šį neįgalų politikos veikėją. Vienas jų atrodo visai nejuokingas: L. Brežnevą ateityje prisimins tik kaip kažkokį Alos Pugačiovos laikų nereikšmingą valstybės vadovą. Ir iš tiesų, 1989 m. atliktoje apklausoje L. Brežnevo net nebuvo reitingų sąraše. Tada į pirmą Rusijos lyderių penketuką įėjo V. Leninas, Petras I, M. Gorbačiovas, J. Stalinas ir Aleksandras Suvorovas.
Bet jau 2005 m. spalį Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo centro surengtoje apklausoje L. Brežnevo epochoje norėjo gyventi 41 proc. apklaustųjų, o 43 proc. tvirtino, jog šiuo laikotarpiu šalis vystėsi teisinga linkme. Įdomu, kad panašūs tyrimai buvo atlikti ir Estijoje. Kaip rašė laikraštis „Postimees“, Estijos nacionalinis archyvas apklausė 530 šalies moksleivių iš 43 mokyklų, o šie nuomonės galėjo pasiklausti savo tėvų ar senelių. Dauguma vaikų nurodė, kad geriausias SSRS vadovas buvo L. Brežnevas, kurį vyresnieji prisimena kaip šviesios, nerūpestingos epochos atstovą. Panašius atsakymus apklausos metu pateikė ir Krymo gyventojai.
Neteko aptikti panašių tyrimų Lietuvoje. Tačiau pamėginkime tokį vertinimą atlikti patys: paklauskime savęs, ką Lietuvai davė Rusijos carai, bolševikai, stalinizmo epocha, sovietinė okupacija, galų gale „perestroika“. Tai sudėtingas svarstymas. Kiekvienas naudos savo asmenines svarstykles, kai ant vienos jų lėkštės dės patirtas nuoskaudas, nepriteklius, patirtį, sukauptas žinias, ant kitos – ištisą XX-ojo amžiaus kaimyninės šalies diktatoriaus epochą. Ir nėra aiškaus atsakymo, kuri lėkštė nusvers.