Nežinau, ar girdėjote, tačiau praėjusį mėnesį „Sodra“ išplatino džiugią žinią, kad pirmą šių metų ketvirtį jos biudžeto deficitas buvo 669 mln. litų, tai yra 5,5 mln. litų mažesnis, nei planuota, ir 70,2 mln. litų mažesnis nei pernai tuo pačiu metu. O praėjusių metų „Sodros“ deficitas, preliminariais duomenimis, viršijo 1,9 mlrd. litų.

Kaip manote, ką ta džiugia proga pasiūlė Liberalų sąjūdis? Ogi nustatyti viršutinę darbo užmokesčio ribą, nuo kurios nebebūtų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Taigi iš esmės gerokai sumažinti „Sodros“ pajamas. Aiškindamas, kodėl šiuo metu pateikė tokias Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, Gintaras Steponavičius pareiškė, kad anksčiau pataisų dėl įmokų lubų neteikė, nes reikėjo suvaldyti „Sodros“ deficitą: „Dabar tendencijos pasikeitusios.“

Anksčiau maniau, kad didelė dalis politikų yra cinikai, kurie dažnai turi nemažai turto arba trinasi su turtingais pramonininkais ar investuotojais ir žiūri, kaip įtikti nuosavam ar artimo milijonui, tačiau dabar supratau, kad jie yra ir humoristai, nes ne tik ignoruoja būtinas permainas, bet dar ir linksminasi.
Eduardas Eigirdas

Ar ne humoristai tie mūsų politikai? Pirmo ketvirčio „Sodros“ deficitas siekia 669 mln. litų, o pagal jų logiką jau pats metas dalytis, nes tendencijos pasikeitė! Atseit, minus 700 mln. – tai dar dalytis negalima, o jei minus 669 mln. – jau pats laikas dalytis ir savo potencialiems rinkėjams sumažinti mokesčius. Juokingiausia, kad tuo pat metu, kai vieni humoristai bando iš minuso pagaminti pliusą, kiti bando įtikinti, kad patikimesnės struktūros nei „Sodra“ niekur nerasi. Išsijuosę aiškina ir įtikinėja, kad tik patiklūs piliečiai mokesčius mokėtų ir vokeliuose algų neimtų, tačiau pasižiūri į statistiką, ir šiurpas ima.

Pensijos Lietuvoje mažiausios. Vidutinė senatvės pensija mūsų šalyje praėjusių metų pabaigoje buvo 816 litų, Latvijoje ji siekė 936 litus, Estijoje – 1 090 litų. Tačiau pagal „Sodros“ deficitą esame nepavejami lyderiai, kaip ir pagal mokesčius. Nuo pagal darbo sutartį dirbančio žmogaus gaunamo atlyginimo Lietuvoje sumokama daugiausia mokesčių pensiniam aprūpinimui – penktadaliu daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Taigi vėl pakartosiu: pensijos mažiausios, mokesčiai didžiausi, bet tuo pat metu, nors turėtų būti atvirkščiai, skolos didžiausios. Ir mūsų politikieriai, kurie sukūrė į save panašią darbo grupę, dar piliečius bando įtikinti, kad dorai mokant įmokas „Sodrai“ lauks saugi ir gana pasiturinti senatvė, o sistema puikiai veikia.

Anksčiau maniau, kad didelė dalis politikų yra cinikai, kurie dažnai turi nemažai turto arba trinasi su turtingais pramonininkais ar investuotojais ir žiūri, kaip įtikti nuosavam ar artimo milijonui, tačiau dabar supratau, kad jie yra ir humoristai, nes ne tik ignoruoja būtinas permainas, bet dar ir linksminasi. Vieni siūlo dalytis minusą, kiti siūlo pasitikėti minusu, o treti siūlo rinktis tarp seno minuso, papildomo minuso arba tiuninguoto minuso ir būti laimingiems.

O vis dėlto kaip turėtų būti?

Vieni siūlo dalytis minusą, kiti siūlo pasitikėti minusu, o treti siūlo rinktis tarp seno minuso, papildomo minuso arba tiuninguoto minuso ir būti laimingiems.
Eduardas Eigirdas

Lietuvos mokesčių sistemos pagrindinė problema yra ta, kad mokesčiai, skirti pensiniam aprūpinimui, iš esmės užgula tik dirbančius ir kuriančius žmones, todėl jiems tenkantys socialiniai mokesčiai yra vieni didžiausių Europoje. Našta sunkiai pakeliama, o surenkamų lėšų suma vis tiek nepakankama, todėl pensijos, nors mokesčiai ir didesni, yra mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, o „Sodros“ deficitas gerokai didesnis.

Kad ši ydinga sistema būtų pakoreguota, kad mokesčiai dirbančiam ir kuriančiam žmogui būtų sumažinti, o deficitas – likviduotas, būtina nemažą dalį pensinės naštos perkelti į biudžetą, pavyzdžiui, iš biudžeto mokėti bazinę pensiją, kuri, beje, augant biudžeto pajamoms, galėtų taip pat augti. Bet šią permainą blokuoja stambiojo kapitalo atstovai, kurie supranta, kad taip turėtų būti įgyvendinti ir kiti su mokesčiais susiję sprendimai, kuriais būtų didinamos biudžeto pajamos siekiant padengti išaugusias išlaidas, susijusias su bazinės pensijos mokėjimu.

Jie puikiausiai supranta, kad, didinant biudžeto pajamas, gali būti ne tik labiau apmokestintas kapitalas bei jo generuojamos pajamos, o tai jiems būtų itin nemalonu, tačiau ir įvestas progresinis gyventojų pajamų mokestis, kuris yra didelės dalies demokratiškų, išsivysčiusių Vakarų valstybių realybė. Visi tikriausiai girdėjote Prancūzijos pavyzdį, kai žmogus, gavęs daugiau nei 1 mln. eurų pajamų per metus, nuo tos dalies, kuri viršija 1 mln. eurų, turi mokėti 75 proc. mokesčių. O Lietuvoje iš esmės galioja sistema, kai žmogus, gavęs 40 tūkst. litų pajamų per metus, turi sumokėti tuos pačius 15 proc. mokesčių, kaip ir gavęs 100 mln. litų pajamų.

Sistemą subalansuotų naštos dirbančiam ir kuriančiam žmogui mažinimas, kai dalis pensinio aprūpinimo būtų perkelta į biudžetą, o biudžeto išlaidos didinamos iš esmės iš didesnes nei vidutines pajamas gaunančių žmonių.
Eduardas Eigirdas

Dar svarbiau tai, kad Lietuvoje dalis pajamų, kurias gauna kapitalo valdytojai, tokios kaip palūkanos ar gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, išlaukus tam tikrą laiko tarpą, yra visai neapmokestinamos, todėl dažnai kapitalo valdytojai nuo savo pajamų moka dar mažesnius mokesčius, nes stengiasi pajamas „išsiimti“ mažiausiai apmokestinamu būdu. Todėl gyventojų pajamų mokesčio funkcionavimo peržiūra turėtų užtikrinti, kad landų, leidžiančių mokėti mažesnį mokestį ar jo nemokėti visai, neliktų, o mokesčio dydis svyruotų nuo nulinio minimaliam atlyginimui iki tokio, kurį vertėtų išmintingai nustatyti, visų pirma įvertinus skirtingo dydžio mokesčio įtaką Lietuvos ekonomikos konkurencingumui (tiek progresyvumą, tiek jo augimo pakopas aptarsime tuo metu, kai bus aiški galimybė, kad Lietuvoje veikianti ydinga mokesčių sistema gali būti keičiama).

Taigi, galima teigti, kad sistemą subalansuotų naštos dirbančiam ir kuriančiam žmogui mažinimas, kai dalis pensinio aprūpinimo būtų perkelta į biudžetą, o biudžeto išlaidos didinamos iš esmės iš didesnes nei vidutines pajamas gaunančių žmonių. Taip sumažėtų ne tik dirbančių ir kuriančių žmonių apmokestinimas, bet ir „Sodros“ deficitas. Sumažėtų pensijų priklausomybė nuo dirbančių žmonių įmokų, todėl pensijos, augant biudžeto pajamoms, galėtų būti didinamos. Sumažėtų socialinė ir mokesčių nelygybė, kuri šiuo metu Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje. Tačiau žmonės, kurie uždirbtų daugiau nei 1 mln. eurų, tikėtina, kad nuo didesnių nei 1 mln. eurų pajamų mokėtų 30 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį ir mokėtų nuo visų pajamų, o ne nuo dalies, kaip yra dabar.

Beje, dar kartą pabrėžiu, kad ne 75 proc. kaip Prancūzijoje, o 30 proc., tačiau ir to užtenka, kad visa tai, ką čia dėstau, taptų sunkiai įgyvendinama, nes stambiojo kapitalo atstovai šiuo metu gali remtis Darbo partija (leiboristais), partija „Tvarka ir teisingumas“ ir didele dalimi socialdemokratų, kurie tik ir laukia darbo grupės išvados, kad, norint išsaugoti mokesčių monstrą, užtenka tik numesti kaulą darbo varguoliams.