Jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), ginčydamas Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 9 dalį dėl įmokų: ar jos yra teisėtos žmonėms, kurie nesidraudžia ir nėra drausti valstybės lėšomis.

Ministras teigia, kad Konstitucijos rengėjai, – o jis buvo vienas iš jų, – manė, konstravo ir galvojo, kad sveikatos priežiūra turi būti nemokama ir finansuojama tik iš valstybės biudžeto. Laukiame Konstitucinio Teismo išaiškinimo ir dėl Konstitucijos 53 str., nes kol kas konstruktyviai dirbti su sveikatos apsaugos ministru yra gana sunku, mat jis visur mato galimus prieštaravimus konstitucingumui.

Neseniai KT pradėjo svarstymus, kuriuose pareiškėjas yra ministras V. P. Andriukaitis, aš buvau atsakovas, paskirtas praėjusio Seimo. Aš, kaip atsakovas, pritariau, kad KT plačiau išaiškintų visą Konstitusijos 53 str., nes kol nebus išaiškinimo, konstruktyviai dirbti su sveiaktos apsaugos ministru bus gana sunku.

Jis yra įsitikinęs, kad iki šiol dirbę 16 ministrų vykdė šalies Konstitucijai prieštaraujančią sveikatos politiką, nors per visą 23 metų nepriklausomos Lietuvos laikotarpį Tėvynės sąjungos ministrai buvo tik du – Juozas Galdikas ir Raimundas Alekna. Du buvo liberalai, o 13 – socialdemokratų arba dabartinės daugumos atstovai. Išties keista, kad tik 17-ajam ministrui kilo įtarimų dėl konstitucingumo. Konstitucinio Teismo sprendimo laukiame už maždaug poros savaičių, tada ir bus galima reikalauti konkrečių darbų.

Iš esmės daugelis kitų dalykų, kuriuos kelia V. Andriukaitis, dėl eilių, dėl šeimos gydytojų priartinimo arčiau gyvenamosios vietos yra teisingi, bet tai kol kas lieka tik kalbos. Mūsų frakcijos nariai susitikimuose su juo bandė aiškintis, kaip tie jo įvardijami tikslai bus realizuoti teisės aktuose, bet pasirodė, kad Seimo pavasario sesijoje numatoma teikti tik du smulkius įstatymų projektus.

Vienas: savivaldybėms leisti reguliuoti privačių sveikatos priežiūros įstaigų steigimą, ko buvome atsisakę. V. P. Andriukaitis siūlo grąžinti buvusią praktiką, kad savivaldybės spręstų, ar leisti steigtis privačiai įstaigai, ar ne.

Kitas ketinimas – kad įstatymas numatytų sutarčių sudarymo sąlygas. Tam jo projektui nepritarė šio Seimo dauguma, bet projektą ministras ketina teikti antrą kartą. Tai smulkmenos, kuriomis ministro keliamos problemos tikrai nebus išspręstos.

Kas belieka – įstatymų projektus rengti mums patiems, ką mes jau sėkmingai pradėjome daryti per Seimo opozicijos darbotvarkę. Esame pateikę keleto įstatymų projektų dėl paslaugų apmokėjimo. Kol ministras žada kovoti su nelegaliai mokamomis įmokomis, mes jau pateikėme įstatymo projektą, kuriuo siūlome visiškai uždrausti bet kokias priemokas pirminiame sveikatos priežiūros lygyje už paslaugas, kurias apmoka ligonių kasos. Džiaugiuosi, kad Seimas tokiam įstatymo projektui pritarė po pateikimo. Dabar savo žodį turi tarti Vyriausybė ir pati Sveikatos ministerija.

Su ministru buvome susitikę tris kartus, vieną kartą kartu su mūsų frakcijos nare Vida Marija Čigriejiene. Išsakėm pastabas ir pasiūlymus, ko, mūsų nuomone, nereikėtų daryti. Galima pasidžiaugti, kad į kai kuriuos mūsų siūlymus yra reaguojama. Siūlėme atidėti Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizaciją, nes keisti struktūrą nuo šių metų rugpjūčio, kaip buvo planuota, yra visiškai neracionalu, nekonstruktyvu ir netgi kenkėjiška, nes mūsų šalis nuo liepos 1 d. pradeda pirmininkauti ES Tarybai.

Tie žmonės, kurie dabar dirba darbo grupėse kaip ekspertai, bus atsakingi už įvairių teisės aktų rengimą Europoje, nors prieš tai jie gavo atleidimo lapelius ir nežinojo, ar toliau tęs darbą tuose skyriuose ir departamentuose. Gerai, kad ministras atidėjo reorganizaciją iki kitų metų sausio 1 d.

Daug kritinių pastabų viešai ir asmeniškai komiteto posėdžio metu išsakėme dėl netinkamų ir nesavalaikiu sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis. Jos absurdiškos, o tai reiškia, kad ministras sunkiai tvarkosi su sistemai skirtais finansais.

Mūsų Vyriausybė sveikatos sistemą, lyginant su kitomis sritimis, iš esmės paliko finansiškai idealią. Sveikatos apsaugai, vos ne vienintelei sričiai, finansavimas šiais metais buvo padidintas 3,5 proc. Praėjusiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fonde buvo 4 mlrd. litų, šiemet – 4,140 mlrd. litų. Ir dar palikom beveik 300 mln. litų fondo rezerve. Šiandien draudimo fonde yra surinkta dar 70 mln. litų daugiau nei planuota.

Nepaisant to, sutartis su ligoninėmis ir poliklinikomis ligonių kasos ir ministerija sudaro apytikriai 10 proc. mažesnei sumai nei praėjusiais metais. Žadama ją padidinti, jeigu nuo liepos 1 d. pavyks įtikinti Vyriausybę leisti panaudoti sveikatos draudimo fondo rezervo lėšas. Tas faktas, kad sutartys sudaromos mažesne suma esant didesniam finansavimui ir kad sutartys sudaromos labai vėluojant ir tik pusmečiui (įstaigos negali planuoti savo metų veiklos – ką pirks, kokio dydžio mokės atlyginimus), rodo ministerijos nesuvokimą, kad kokybės, paslaugų, prieinamumo, medikų emigracijos stabdymo problemas galima spręsti tik užtikrinus normalų finansavimą. Visas šias problemas V. P. Andriukaitis vardija teisingai, bet be jokio pagrindo mažinant finansavimą jų išspręsti neįmanoma.

Daugiau ministrą kol kas nėra labai dėl ko kritikuoti, nebent dėl neveiklumo, nes jokių rimtesnių veiksmų nėra daroma. Neturime ne tik rimtesnio įstatymo, neturime jokio įstatymo projekto, pateikto pavasario sesijai.

Tuo tarpu parlamentas yra pritaręs bene keturiems mūsų, opozicijos, pasiūlytiems sveikatos apsaugos srities projektams, įskaičiuojant kovą su alkoholizmu (projektas skirtas mažinti alkoholizmą ir alkoholio prieinamumą) ir nelegalių įmokų už paslaugas, kurias apmoka ligonių kasos, uždraudima. Parlamentas yra parėmęs dar vieną mūsų projektą, tik laukiame Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad Valstybinė ligonių kasa būtų atskirta nuo Sveikatos apsaugos ministerijos ir perduota Vyriausybei.

Ligonių kasa, beje, socialdemokratų iniciatyva, kai sveikatos ministras buvo Juozas Olekas, tapo eiliniu Sveikatos apsaugos ministerijos padaliniu. Iš esmės šiuo metu ministerija dalija pinigus ir pati yra medicinos įstaigų steigėja. Panaikinus apskritis ji tapo daugelio įstaigų steigėja, todėl įstaigos yra pavaldžios jai. Ji pati formuoja ir sveikatos politiką, – tai idealus kompleksas viešųjų ir privačiųjų interesų painiojimui.

Nors šiam projektui praėjusią kadenciją pritarė ir opozicijos atstovai, deja, dabar atrodo, kad jie nesutaria, nes atėjus į valdžią, matyt dėl kažkokių priežasčių pasidarė patraukliau ne tik formuoti politiką, bet ir tiesiogiai valdyti pinigus.