J. Bielskienė. Gal A. Kubilius negirdėjo pasakos apie tris paršiukus?

Konservatorių partinis suvažiavimas nuvylė monotoniškumu. Po šitiekos intrigų ir apatinių skalbimo viešumoje per pirmininko rinkimus tikėjomės nors kokio atrakciono, deja, spektaklio žiūrovai turėjo pasitenkinti banaliomis „kregždutėmis“, rūsčiais veidais iš sakyklų ir tik vienu kitu papurkštavimu galiniuose suoluose.

Vilčių, kad kažkas įvyks, kėlė ir pirmose eilėse sėdintys vienuoliai bei kiti Katalikų bažnyčios tėvai, kurie turėjo priminti Andriui Kubiliui, kalbančiam apie delsiančios naujos Vyriausybės išdavystes, Jėzaus parabolę apie namą statomą ant smėlio ir uolos. Taipogi buvo galima pakalbėti apie moralinius fariziejus, viešai kritikuojančius Tautą dėl pasileidimo, vadovaujančius maldos grupėms, o vakarais besiskandinančius alkoholyje ir smurtaujančius prieš savo žmonas. Iš tiesų, diskusija apie dvigubus standartus ir fariziejus būtų buvusi labai savalaikė ir itin aktuali partijai, drebinamai vieno po kito moralinės korupcijos skandalo.

Tačiau fariziejai elgiasi taip, kaip jiems ir pridera – kalba ne apie savo problemas, o toliau kritikuoja ir kaltina kitus, ieško rakščių kitų akyse. Taikos periodas nėra jiems parankus. Iki šiol didžiausiais Lietuvos priešais konservatoriai įvardindavo Rusiją ir komunistus. Dabar gi, aukščiausio grasinimo nata „paimta“ prieš savo pačių šalies Vyriausybę, kuri išvadinta „išdavikais“ dėl to, kad leido visuomenei atsikvėpti, pailsėti.

O iš tiesų reikėtų pasidžiaugti, kad po keturių streso, įtampos ir nežinios metų pavargę piliečiai gali ramiai miegoti, žinodami, kad per naktį nebus pakeista visa mokesčių sistema ar kad be jų žinios nebus į šalį atvesta užsienietiška korporacija, įgavusi verslo lengvatinių pranašumų.

Atsakingi sprendimai reikalauja pamatuotų svarstymų, į kuriuos turi būti įtraukti mokslininkai, specialistai ir visuomenė. Svarbu yra gerbti piliečių referendumu išsakytą nuomonę, net jeigu ji pasirodytų ekonomiškai kam nors neparanki. Politikų reikalas ieškoti naujų sprendimų būdų, tokių – kurie ne kiršytų, bet vienytų žmones. A. Kubilius kaltina valdžią už tai, kad ji nepuola strimgalviais statyti konservatorių suplanuotos atominės elektrinės. Gal jis negirdėjo, kokia yra daugumos piliečių nuomonė šiuo klausimu? O gal visus tuos piliečius papirko „Rusijos“ agentai?

Lietuvos žmonės ramiau atsikvėpė ir dėl realių darbų: padidinta minimali alga, prasidėjo renovacija, iš užsitęsusio korupcinio vilkinimo traukiama Klaipėdos suskystintų dujų terminalo statyba, atkurti diplomatiniai santykiai su šalies kaimynėmis.

Naujoji valdžia toliau svarsto solidariausius ir ekonomiškai naudingiausius progresinių mokesčių scenarijus, švietimo ir mokslo kokybės ir prieinamumo galimybes. Parodyta pagarba piliečių valiai dėl „Hitachi“ atominės elektrinės bei skalūnų dujų išgavimo, toliau ieškoma originalių būdų kaip išplėsti energetikos sektorių, kad nebūtų keliama grėsmė žmonių sveikatai ir Lietuvos gamtai.

Buvusi vyriausybė skubėjo, nes norėjo pademonstruoti ryžtą ir užsispyrimą, bet gavosi kaip pasakoje „Trys paršiukai“: nameliai iš šiaudų ir žabų subyrėjo vos vilkui papūtus.