Neringos Venckienės gynimosi kalbą visą valandą Seime skaitė jos bendražygis Jonas Varkala. Vaizdžiai kalbant, tai buvo demagogijos triumfas, melo apoteozė ir visa tai pagarsinęs ekskunigas J.Varkala, ko gero, turėtų eiti išpažinties, nes sulaužė aštuntąjį Dievo įsakymą „nekalbėk netiesos“.
Viskas ir išlindo
„Man keliamos kvazibylos tikslas... Klaidinti žmones, nukreipti ir teisėsaugą, ir visuomenę nuo brutaliausio nusikaltimo tyrimo.“ Apie ką čia kalbama? Jau antros instancijos teismas įrodė, kad jokios pedofilijos nebuvo, o mergaitės gyvenimą ardė, Lietuvą šmeižė jos laikinoji globėja, pati N.Venckienė.
Atsakydama į konkretų kaltinimą, N.Venckienė tvirtino, kad jos pasisakymui 2010 m. lapkričio 17 d. Panevėžio teisme, nutraukus pedofilijos bylą – „Čia ne pabaiga, aš netylėsiu ir tuo niekas nesibaigs. Jūs matysit, praeis 2–5 metai ir viskas išlįs. Tegul jie negalvoja, kad jie dabar užgesino viską, būdami korumpuoti kyšininkai ir iškrypėlių klaną dengdami. Čia taip nebus“, – esą negalima taikyti BK 232 straipsnio „Nepagarba teismui“, numatančio „baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos“.
Mėgina toliau šokiruoti
Pagrindinis N.Venckienės argumentas – esą ji neturėjo tikslo žeminti teismą. Išeitų, kad teisėjų įvardijimas korumpuotais kyšininkais nereiškia jokio pažeminimo. Įdomu, kaip ji būtų reagavusi, jeigu jos vedamoje byloje ji pati būtų buvusi taip apšaukta.
Jau kelintą kartą buvusi teisėja operavo teisinės galios neturinčiu antstolio Valdo Zubino 2012 m. sausio 9 d. surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, pilnu obsceniškų išsireiškimų ir detalių iškrypėliškų veiksmų aprašymų.
Po to, kai teismas išaiškino, kad jokios pedofilijos nebuvo, o buvo tik lytinių aktų imitacijos D.Kedžio ir N.Venckienės rengtuose filmavimuose jų pačių namuose, tektų manyti apie rimtą N.Venckienės psichikos sutrikimą, tuo labiau, kai ji savo kalboje siūlo generaliniam prokurorui neva pritarti jos fantasmagorijoms. Beje, kultūringoje visuomenėje viešai skelbti tokias detales, o dar neva susijusias su dukterėčia, buvusia globotine, nepriimta (tam tikslui yra uždari teismo posėdžiai) tačiau N.Venckienei, matyt, tai įprasta leksika, tokius pasažus spaudoje ir viešose auditorijose ji vartojo ir pernai.
Puolimas – irgi gynyba
Esminiai įvykiai, kaip žinome, klostėsi 2012 m. gegužės 17 d. Kodėl N.Venckienė nevykdė Kėdainių teismo sprendimo dėl mergaitės perdavimo jos motinai Laimutei Stankūnaitei – neįleido antstolės, psichiškai gniuždė vaiką – pastatė jį prie lango ir vertė stebėti kieme susirinkusių asmenų ir kliūčių šalinimo veiksmus, techninių priemonių naudojimą atidarant duris, atsisakė vykdyti teisėtą antstolės nurodymą perduoti vaiką motinai?
Pasirodo, kad kalta ne N.Venckienė, o... mažametė mergaitė, kuri „reikalavo neįleisti antstolės į namą, priėjusi prie lango rėkė antstolei: „Ragana, eik iš čia!“ Mergaitė liepė man atsisėsti ant kėdės ir atsisėdusi man ant kelių apsikabino kaklą“. Išeitų, kad buvusi teisėja tuomet vadovavosi humaniškomis „mergaitės gelbėjimo“ nuo piktadarės raganos paskatomis. Įdomu, kokiame kodekse yra įrašyta tokia teismo sprendimo nevykdymo priežastis?
N.Venckienė ginasi ir nuo kito nusikaltimo: pasipriešinimo valstybės tarnautojui. Dėl to vėlgi esą kalta ne ji, bet... pats pareigūnas, „neteisėtai mano atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą, mane sužalodamas, dėl to kurį laiką buvau nedarbinga“. Tačiau Laikinosios komisijos pirmininkas, pamatęs šios scenos vaizdo medžiagą, aiškiai pasakė: „Pamatėme, kaip N.Venckienė priešinasi policijos pareigūnams.“ Taigi ir čia N.Venckienės gynyba žlugo.
N.Venckienė sakosi protu nesuvokianti, kaip galėjo būti vykdomas Kėdainių teismo sprendimas nesulaukus pedofilijos bylos baigties. Betgi dabar ši byla baigta, įrodyta, kad jokios pedofilijos nebuvo, tačiau N.Venckienės protas, kaip matome, vis tiek to dar negali suvokti. Kaip teisininkė N.Venckienė žlugo tvirtindama, kad ji turėjo teisę muštis su policininku būtinosios ginties teise. Beje, uniformuotus policininkus ji vadina smurtautojais… Remiantis tokia logika, ir sprunkantis nusikaltėlis, šaudamas į policininką, irgi galėtų aiškinti, kad jis tik gynėsi.
Pilnam N.Venckienės portretui būtina pridėti jos mintis apie mūsų tėvynę: „Tai, kas įvyko Klonio gatvėje, Garliavoje, 2012 m. gegužės 17 d. (t. y. kai vaikas iš pagrobėjų buvo sugrąžintas motinai – aut. past.) galutinai patvirtino, kad mes gyvename šalyje, kurios valdžia yra visiškai degradavusi, praradusi etikos ir moralės supratimą, absoliučiai praradusi sąžinę ir elementarų žmoniškumą.“ Belieka priminti, kad svarbiausia valstybės valdžia Lietuvoje yra Seimas. Taigi N.Venckienės išdėstyti valdžios „epitetai“ teisėtai priklauso ir jai pačiai, galima teigti, kad ir ji pati prisipažįsta „negrįžtamai praradusi sąžinę ir žmoniškumą“.
Draugai eina iki galo
Ką Seime po šios prakalbos sakė N.Venckienės partijos draugai? Ogi tą patį, ką ir kriminalo herojė. Aurelija Stancikienė: „Vyksta politinis susidorojimas“, „Neįvertinę antikonstitucinių smurtinių veiksmų Garliavoje, mes atveriame kelią antidemokratinėms ir antikonstitucinėms tendencijoms Lietuvos valstybėje stiprėti (!)“; Valdas Vasiliauskas: „Ar šiandien balsuodami mes išsižadėsime demokratinės visuomenės solidarumo principo, kai pavojus vieno žmogaus laisvei yra grėsmė visų žmonių laisvei“; Povilas Gylys (iš straipsnio internete): „Po to, kai 80 Seimo narių balsavo prieš teisingumą (t. y. už N.Venckienės neliečiamybės atėmimą), aš sau paskelbiau karantiną – neduoti rankos Juodojo Lietuvos sąrašo žmonėmis. Nenoriu užsikrėsti antivalstybiškumo virusu“. Tai bent!
Puiki idėja, profesoriau, tačiau žymiai efektyvesnė antivirusinė programa būtų iš viso nežiūrėti į tuos 80 apsėstųjų, tiksliau – išeiti iš Seimo, atsisakyti Seimo nario mandato ir išsikelti gyventi kuo toliau nuo tos prakeiktos vietos. Kad ir į Garliavą… Gal tokį pasiūlymą palaikytų ne tik frakcija, bet ir visi 38 rezoliucijos nepalaikę Seimo nariai. Tokiu būdu Garliavoje galėtų atsidaryti tarsi šešėlinis parlamentas. O kodėl ne, šešėlinę Vyriausybę juk turim…