Jau ne viename savo kritiškame pasisakyme naujosios Vyriausybės atžvilgiu A. Kubilius ypatingai piktinosi socialdemokratų pagarba demokratiniam procesui, jam vis užkliūva ekspertinių darbo grupių kūrimas spręsti specialistų kvalifikacijos reikalaujančius klausimus bei diskusijos su piliečiais.
Kaskart savo pasisakymuose prarasto laiko premjeras A. Kubilius perduoda pamokymus naujosios valdžios viešųjų ryšių kūrėjams, kokias frazes įtraukti į kalbas, kaip bendrauti su visuomene. Bet prisimenant, kaip dar net nepraėjus pirmam A. Kubiliaus Vyriausybės šimtadieniui buvo daužomi Seimo langai, o BBC žurnalistai gūžėsi nuo jo beatodairiško nejautrumo savo paties piliečių vargams, patarimai skamba kaip prastai užmaskuotas sabotažas.
Vis dėlto, žinant, kad būdamas premjeru A. Kubilius nelabai paisė demokratinio proceso ir buvo kietos rankos ir skubotų sprendimų šalininkas, jo pastabas būtų galima ir palikti opozicinės retorikos tyrinėtojams. Tačiau nerimą kelia jo atkaklus amerikiečių korporacijos „Chevron“ palaikymas, reikalavimas laikytis praeitos kadencijos metu pasirašytos sutarties sąlygų, net jeigu jos prieštarautų Lietuvos valstybiniams interesams ir gyventojų norams. Primena istoriją su „Hitachi“, dar viena koorporacija, kurią A. Kubilius beatodairiškai gynė ir visomis priemonėmis bandė atvesti į Lietuvą.
Konservatyvi mintis ir politika visame pasaulyje yra didžioji korporacijų gynėja, jai artima agresyvi korporacinė laikysena, kuri, anot knygos „Korporacija“ autoriaus Joelio Bakano, yra tapati psichiškai nesveikos asmenybės elgsenai (nesugebėjimas atjausti, empatijos nebuvimas ir pan.). Tačiau siekis politinėmis priemonėmis įteisinti konkrečių korporacijų veiklą savo šalyje leidžia įtarti ir kur kas pragmatiškesnius savanaudiškus interesus.