Buvęs premjeras A.Kubilius, dalyvaudamas diskusijoje po premjero A.Butkevičiaus pranešimo Seime, pareiškė: "galėčiau pasidžiaugti, kad konservatoriškoje darbų dalyje premjeras (A.Butkevičius) tęsia nemažai mūsų darbų"...
Konservatorius A.Kubilius, matyt, pamiršo, kad jo Vyriausybė taip pat buvo koalicinė ir, jau blogiausiu atveju, vieni ar kiti liberalai, o gal ir jau išnykę "prisikėlėliai" vis dėlto kažkiek prie buvusios Vyriausybės projektų prisidėjo... Ar tai buvo tik konservatoriška darbotvarkė ir koalicijos partneriai neturėjo jokio balso ir indėlio?
Tačiau tai ne pats sunkiausias negalavimas, nuo kurio vis neišsiblaivantys po valdžios svaigalų konservatoriai nepajėgia atsigauti. Pagal jų griovėjišką logiką iš tiesų nuostabu, kad nauja Vyriausybė negriauna ir net kai kuriuos darbus tęsia. Jiems, konservatoriams, tai, sprendžiant pagal propagandinę retoriką, visiškai nesuprantama. Nes, patekę valdžion, jie paprastai laikosi priešingo, iš esmės bolševikinio principo - "pasaulį seną išardysim"... Viskas, ką darė prieš tai buvusieji, yra blogai, įtartina, daugybė visose žinybose pasislėpusių priešų tik ir galvoja, kaip jiems pakenkt ir pan.
Todėl jie ir griovė, pasiraitoję rankoves, nuo pat pirmųjų dienų. Per naktį pakeitė mokesčių sistemą, sugriovusią šalies ūkį ir ypač smogusią smulkiam bei vidutiniam verslui. Net ir šiandien niekas nepajėgia dorai paaiškinti, kam tokia "reforma" buvo reikalinga. Ar buvo surinkta daugiau mokesčių į biudžetą? Ne. Gal tai buvo reikalinga, kad išsaugotų kuo daugiau darbo vietų? Ne, atsitiko priešingai. O gal tai buvo reikalinga, kad sustiprinti krizės įspūdį, sukelti paniką ir po to brangiau skolintis?
"Nesižemino" A.Kubiliaus Vyriausybė, kaip kokie latviai, Tarptautiniam valiutos fondui, skolinosi triskart brangiau ir daug. Pasiskolino dvigubai daugiau nei visos (?!) prieš juos buvusios keturiolika vyriausybių kartu sudėjus. Visa tai dar dešimtmečius slėgs mūsų šalies biudžetą, kai "nusižeminusieji" latviai pigias TVF paskolas jau grąžino.
Su keistoku užsidegimu konservatoriai griovė santykius su kaimynais, kas visuomet labai lengva, daug proto nereikalauja, tačiau sunku ištaisyt. Ir vis tik daugiausiai smaginosi griaudami ankstesnės Vyriausybės parengtą atominės elektrinės projektą. Privačios ir valstybinės partnerystės projektą, dar vadinamą LEO, už kurį 2008 metais Seime balsavo beveik konstitucinė dauguma. Konservatoriai, begriaudami valstybės valdomą kompaniją, išvydami iš jos privatų kapitalą, pakeliui išvarė ir VAE projekto partnerius lenkus, nuvylė latvius ir estus, atidėjo atominės elektrinės projektą keleriems metams.
Tačiau blogiausia, jog tuo suteikė laiko Rusijai, kurią taip stengėsi "sulaikyti" popierine A.Kubiliaus "Rusijos sulaikymo strategija", pradėti anksčiau už Lietuvą statyti atomines elektrines Kaliningrade ir Baltarusijoje... Ir čia, kiek besiaiškintų konservatoriai, - esminė pasekmė, nes kas regione pradėjo statyti anksčiau, tas ir turės pranašumą, patį įvairiausią: finansinį, geopolitinį ir t.t. Šiandien tik tokios griovėjiškos konservatorių politikos dėka Baltarusijos ir ypač Kaliningrado AE projektai jau yra pažengę, o mes dar iš esmės nė nepradėjome. Nekalbėsiu jau apie galimas ir kitokias šių statybų pasekmes - pavyzdžiui, ekologines ir t.t.
Tačiau ne tik. Nepaisant pompastiškų kalbų apie energetinės nepriklausomybės didinimą, per ketverius konservatorių ir liberalų valdymo metus priklausomybė tik didėjo. Ypač elektros energijos sektoriuje. Žinant, jog didžiausiems elektros energijos importuotojams vadovauja konservatoriams artimi veikėjai, norom nenorom iškyla klausimas - ar iš tiesų tos energetinės nepriklausomybės buvusioji valdžia siekė? Nes kalbos tarsi ir apie tai, tačiau realūs jų ketverių metų veiklos rezultatai - priešingi. Dar blogiau, jog per ketverius metus nieko nenuveikta ir VAE uždarymo darbuose, o kadencijos pabaigoje net kreiptasi į ES uždarymo paramą stabdyti...
Net jei griovėjiška konservatorių filosofija ir buvo pilna gerų reformatoriškų norų, matome, jog rezultatai, deja, yra apgailėtini. Pagaliau ar esant tokiai situacijai, kuomet naujai atėjusi valdžia griauna visus ankstesniųjų darbus, įmanomi Lietuvoje kokie nors ilgalaikiai projektai, progresas apskritai?
Socialdemokratų lyderis A.Butkevičius pademonstravo kaip tik priešingą, pozityvų požiūrį. Jis nepuolė griauti anksčiau pradėtų projektų, jis stengiasi į tai pirmiausia įsigilinti. Premjeras, vos paskirtas Vyriausybės vadovu, nedelsdamas nuvyko į Klaipėdą ir pareiškė, jog suskystintų dujų terminalo projektas bus tęsiamas ir paskatino tai daryti dar greičiau. Sunkesnis atvejis yra VAE projektas, nes referendumas gana akivaizdžiai pasisakė "prieš". Neabejoju, kad žmonės balsavo prieš dar ir todėl, kad pavargo dėl nuolat kaitaliojamų skirtingų vyriausybių sprendimų. Lengviausia būtų jo dabar atsisakyti, tačiau ir į tai A. Butkevičiaus Vyriausybė gilinasi, kaip ir dera valstybiškai atsakingai, be jokių išankstinių griovėjiškų nuostatų.
Dar vienas nevykęs opozicinių konservatorių taikinys - darbo grupės, kurias A.Butkevičiaus Vyriausybė naudoja kaip svarbų ekspertinį instrumentą, kas, beje, daroma visose Vakarų šalyse, ypač JAV ir ES. Akivaizdu, kad griovėjiškos mąstysenos politikams ekspertų patarimų nereikia, tai bado jiems akis, nes jie paprastai turi išankstines nuostatas ir išmano viską.
Tačiau "išmanydami viską", jie nuolat klydo ir pasiekdavo priešingų rezultatų, nei buvo jų deklaracijose. Šiandieninė opozicinių konservatorių propaganda tik išduoda jų nerimą, jog kitoks, pozityvus, dabartinės Vyriausybės veiklos stilius yra priimtinas Lietuvos žmonėms ir jie tokį palaiko.