N.Vasiliauskaitė. Flirtas su neonaci(onalist)ais: naivumas ar kvailumas

Premjeras apie Skirtumą: „Jeigu su šypsena [skanduoja Juden raus] – tautinis jaunimas, jeigu su pykčiu [skanduoja Juden raus] – neonaciai“. Šis stulbinantis (nesakysiu „ciniškas“ – cinizmui reikia refleksijos, suvokimo, ką kalbi, ir šachmatininko nuovokos) pareiškimas atsirado iškart po ne mažiau keisto prezidentės gesto – jos pasisakymą šia tema galima perfrazuoti maždaug taip:

1. Kokie neonaci(onalist)ai? Čia tautinis jaunimas.
2. Diskriminuoti mažumas? Negražu... Mes visus mylim vienodai.
3. „Lietuva – lietuviams“? Ne, gal taip negalima...
4. Svastika? Hmm… negerai...
5. „Jei tas tautinis jaunimas kalba apie patriotizmą, nežeidžia kitų piliečių ir nediskriminuoja jokiais lozungais, tai yra sveikintina, kodėl ne.“

Jei? Bet tas tautinis jaunimas daro būtent tą – sako „Lietuva – lietuviams“ (t.y. „Juden Raus“), didžiuojasi, kad yra BALTAS, rodo gražias „tautines“ svastikas, pildo sąrašą „Lietuva be...“ (štai foto, štai video, štai nuorodos į programas, renginius ir forumus) - ką Jūsų ekscelencija į tai? Jos ekscelencija: „A...? Hmm… Reikia žiūrėti 1 punktą. Ten parašyta – tautinis jaunimas“.

Ką šitas stringantis, grįžtantis į pradžią garso takelis galėtų reikšti? Pastangas pervadinti problemą ir taip ją pašalinti (jei neonacius pavadiname „tautiniu jaunimu“, tai neonacių paprasčiausiai nebelieka), kad negadintų tarptautinio Lietuvos įvaizdžio? Populizmą prieš artėjančius rinkimus (darant bent dvi labai abejotinas prielaidas: pirma, kad tokia laikysena yra populiari tarp jos potencialių rinkėjų; antra, kad, taip paglostyti, „tautinio jaunimo“ simpatikai atleis jai už „Kremlių“, už „Briuselį“, už neišpildytas „šeimos vertybes“, išbrauks iš jų labai rimtai sudarinėjamo „Lietuvos priešų sąrašo“ ir liks dėkingi)? Jei taip, tai sancta simplicitas arba šachmatininkės fiasco: taip draugai tik prarandami, o ne įgyjami (neišbrauks – lažinamės?).

O gal manoma, kad ultrapatriotais patogu manipuliuoti gerinant pastaruoju metu kiek prarastas dešiniųjų pozicijas (prezidentės rėmėjai, žinia, yra TS-LKD, o jiems „tautinis jaunimas“ patinka, netgi labai)? Ketvirtas variantas: ji nuoširdžiai visiškai nesupranta, kas vyksta, ir net nesiorientuoja politinėje koordinačių sistemoje (bent toks vaizdas susidaro pažvelgus į kai kuriuos jos politinius pareiškimus). Ir dar profilaktiškai bijo visų, kas teikiasi gąsdinti (pvz., tame pat interviu, paklausta apie homoseksualų partnerystes, atsako: „Esu už absoliučiai lygias teises“, bet „manau, kad visuomenė [lygioms teisėms, savo Konstitucijai] nėra pribrendusi“, t.y. aš už, bet aš prieš).

Nida Vasiliauskaitė

Tas tautinis jaunimas daro būtent tą – sako „Lietuva – lietuviams“ (t.y. „Juden Raus“), didžiuojasi, kad yra BALTAS, rodo gražias „tautines“ svastikas, pildo sąrašą „Lietuva be...“.

Tad jei dešiniųjų simpatijos neonaci(onalist)ams aiškios, kryptingos, nuoseklios, jei jų veiksmai dera su jų retorika, jei nepartiniai jų globotiniai irgi mėgina pagauti maršo ritmą (deja, nesuvokdami, kad jokie paglostymai jiems asmeniškai nepadės, jei tiems marširuotojams, nešiniems 1926 m. karinio perversmo data, išties kada nors pavyks persikelti iš gatvės į Seimą), tai to politinio darinio, kuris lyg norėtų būti kaire, strategijos kur kas keistesnės: LSDP vinguriuoja kažkur tarp kairės ir dešinės.

Faktiškai, Lietuvoje pasirinkimas yra tik tarp radikalios dešinės ir mažiau radikalios, tarp nuoseklios dešinės ir dešiniu pusrutuliu neretai pamąstančios nominalios kairės, kuri kultūriškai irgi konservatyvi. TS-LKD bent nėra, šia prasme, ko prikišti – jie daro, ką ir sako, o sako, ką ir turi sakyti; LSDP, tuo tarpu, daro kartais kitką nei sako, o ir sako kartais tą, ko, kaip kairė, neturi ir negali sakyti (konservatoriškus pasažus savo viduje LSDP linksta vadinti „nuomonių įvairove“, o pabaksnojimą į tokias nesąmones – „autoritarizmu“), bet juos bent jau galima čia stabdyti ir reikalauti nebūti konservatoriais, jei jau sakosi esantys kairieji (iš konservatorių, tuo tarpu, šito nepareikalausime).

„Teisėje žinoti“ Rūta Miliūtė klausė Viktoro Diawaros: „Tai ką reikėtų daryti tiems eisenos organizatoriams, kad niekas neįsižeistų, kad ir jūs panorėtumėte prie jų prisijungti?“. Kitaip tariant, jautrus neregėtai tas Viktoras ir dar kai kurie – vis dėl kažko įsižeidžia, vis prisijungti nenori, o juk organizatoriai pažadėjo lazdų nenaudot (žinoma, jei neišprovokuosime jų įžūliu „nelietuviškų“ šukuosenų demonstravimu – galėtume bent jau nusidažyti gelsvai ar po kepure suslėpt).