Teikia vilties bent jau mūsų Premjero pastangos išsiaiškinti, jog visi sprendimai turi būti pagrįsti ekonomine logika. Gaila, anot jo paties, kad tai nepavyko, o dėl visko kalta, kaip paprastai, žiniasklaida...
Deja, bet valdančių partijų neveiklumas tęsiasi dar nuo jų buvimo opozicijoje laikų. Oponuodami buvusiai Vyriausybei jie žarstėsi kaltinimais, visai neturėdami ekonomine logika pagrįstų alternatyvų. Visą tą laiką girdėjome nuolatinius reikalavimus grąžinti ir netgi didinti pensijas, nepasitenkinimą dėl pašalpų mažinimo.
Atėjus į valdžią socialdemokratų „plokštelė“ apsivertė: pensijų grąžinti nereikia, politiniams kaliniams ir tremtiniams išvis atsisakoma grąžinti pensijas į iki krizės buvusį lygį. Kitoms socialinėms grupėms apie sumažintų pensijų ar išmokų kompensavimą išvis nebeliko kalbos. Negana to, prabylama apie pašalpų mažinimą. Kam ir pagal kokius kriterijus – taip pat kol kas neaišku.
Panaši situacija ir dėl senatvės pensijų. Galų gale susizgribta, kad norint jas padidinti, nuo 2014 m. reikės skirti papildomų lėšų iš biudžeto. Tik dabar valdantiesiems toptelėjo, kad pensijų sistemos reforma susijusi su papildomomis lėšomis.
Jei konstatuojame, kad socialinė sritis yra valstybės prioritetas, tai šioje vietoje neturėtų būti jokių ginčų. Ši sritis labiausiai lemia mūsų žmonių likimą. O suskaičiuoti, kiek reikės papildomų lėšų, galima buvo dar dirbant opozicijoje. Tai galima padaryti per kelias minutes ir nereikia papildomų darbo grupių. Jei trūksta skaičiuotuvo, galime padovanoti.
Kaip kaupti senatvei?
Tarp vienos pušies pasiklydusi Vyriausybė suklaidino žmones, todėl jiems reikia paaiškinti, kokia yra pensijų sistemos reformos esmė.
Gyventojams nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. reikės apsispręsti, ar jie pensiją nori gauti tik iš Socialinio draudimo fondo „Sodros“, kuri veikia solidarumo principu: kiek surenkama lėšų, tiek ir išdalijama, ar rinktis ir kaupiamuosius fondus.
Apsisprendus rinktis privačius draudimo fondus, iš gyventojų įmokų „Sodrai“ bus toliau atskaitomi 2 proc. į privačius kaupiamuosius fondus. Jei šie sėkmingai investuos, papildomų lėšų bus galima prisidurti prie savo senatvės pensijos. Pagal naująją pensijų draudimo sistemą, atsiranda dar viena galimybė – kaupti papildomai įnešant savo dalį. Ši pensijų draudimo pakopa ypač naudinga tiems, kuriems pensijinis amžius sukaks netrukus.
Konkretus pavyzdys: jei asmens atlyginimas siekia 1000 Lt, tai 1 proc. nuo atlyginimo yra 10 Lt. Jei tuo metu vidutinis darbo užmokestis šalyje yra 2100 Lt, tai prie jo įdėtų 10 Lt valstybė dar primokės 21 litą. O jeigu asmens atlyginimas yra lygus vidutiniam atlyginimui, tai prie sumokėto 21 Lt, valstybė dar primokės 21 Lt. Suraskite banką, kuris per metus suteiktų 100 arba daugiau nei 200 proc. palūkanų. O naujoji pensijų kaupimo sistema tai garantuoja.
Šeimoms, auginančioms vaiką iki 3 metų, prie jų įnešto 1 Lt, valstybės papildomai irgi pridės 1 Lt pagal anksčiau paminėtos skaičiuoklės modelį. Skaičiuoklę gyventojams jau turėjo pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Suprantama, kad ateityje mažėjant gyventojų skaičiui lėšų į „Sodros“ biudžetą irgi bus surenkama mažiau. Todėl tolydžiai sumenks ir galimybė mokėti orias pensijas. Suprantant demografinius pokyčius, žmonėms suteikiama galimybė patiems prisidėti prie būsimosios pensijos dydžio – dalyvaujant pensijų kaupimo sistemoje. Reikia pabrėžti, kad kaupiamoji pensija ne tik mokama sulaukus senatvės, bet ir paveldima.
Taigi apmaudu, kad žmonėms apsispręsti nepadeda nei Vyriausybės darbe tvyrantis chaosas, nei nepamatuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aiškinimai, kad pensijų kaupimas neapsimoka mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Nesu kaupimo fonduose karštas šalininkas. Pensinių fondų silpnoji vieta ta, kad sunku ilgam prognozuoti investicinį klimatą: kokios bus ekonominės krizės, kiek nuvertės vertybiniai popieriai ir t. t. Ilgalaikėje perspektyvoje tokios investicijos gali būti rizikingos, jei bus blogai investuojama ar įvyktų kokios nors pasaulinės krizės. Bet trumpuoju laikotarpiu vargu ar galima būtų pasakyti, kad, tarkim, bankrutuos ES ir JAV. Todėl naujoji sistema lyginant su buvusia yra naudinga mažas arba vidutines pajamas gaunantiems žmonės ir tiems, kurių pensinis amžius jau netoli.
Ilgalaikiai socialiniai projektai nedomina?
Toks valdančiųjų „plokštelės pakeitimas“ verčia daryti prielaidą, kad naujoji valdžia pradėjo skaičiuoti pinigus ir pamatė, kad kitais metais reikės gerokai prisidėti prie būsimųjų pensijų, o tai padarius gali nelikti pinigėlių „įdomesniems“ investiciniams objektams. Todėl jų atstovai iš pradžių ėmė agituoti, kad gyventojai liktų tik „Sodros“ sistemoje, o vėliau išvis pareiškė stabdantys pensijų reformą, argumentuodami vėl iš piršto laužtais teiginiais neva mažas arba vidutines pajamas ganantiems asmenims tokia reforma neapsimoka. Nors, kaip sakyta anksčiau, yra visai priešingai.
Tai nėra sąžininga politika. Naujoji sistema buvo kuriama žinant, kad jei mes paliksime tik „Sodros“ pensiją, ilgalaikėje perspektyvoje dėl demografinės situacijos pokyčių ji ne tik kad nedidės, bet sumažės beveik ketvirtadaliu. Kad kompensuotume tokią netektį ir buvo sukurta subsidijuojama antrosios pakopos pensijų draudimo sistema. Žmonėms tai dera žinoti, o valstybės institucijos neturi teisės jų klaidinti. Valdžios atstovai privalo pateikti konkrečią ir išsamią informaciją, kokie yra tokios sistemos privalumai ir trūkumai, o ne blaškytis, trikdyti ir gyventojus, ir privataus kaupiamo srityje dirbančias institucijas.
Mano asmeninis patarimas, jei pensijų sistemos reforma bus palikta tokia, kokią priėmė praėjusios kadencijos Vyriausybė, ir jeigu asmuo nuspręs draustis papildomai kaupiamajame fonde, jam reikėtų rinktis ir antrąją pakopą – pačiam sumokant 1 proc. nuo pajamų į kaupiamąjį fondą. Tokia sistema suteiktų daugiau garantijų turėti orią senatvę.