Antrame „Lietuvos gėjų sezone“ vėl teks kalbėtis ir ginčytis televizijos eteryje bei dienraščių puslapiuose, bet šį kartą, kitaip nei 2010 metais, „vaivorykštinė karštligė“ Lietuvoje sutampa su panašiu diskusijų įkarščiu kitoje Atlantos pusėje. Debatai dėl lytinių mažumų teisių šiuo metu Amerikoje pasiekė aukščiausias šalies institucijas ir gali turėti nemenką ilgalaikį poveikį Lietuvoje vykstantiems ginčams. Darosi aišku, kad tie, kurie siekia Lietuvos įvaizdžio, kaip „šeimos vertybių“ bastiono, stojančio į kovą prieš šliaužiantį moralinio žlugimo cunamį, turės dar mažiau šalininkų likusiame Vakarų pasaulyje, prie kurio pagrindinės Lietuvos partijos ir jų vadai Lietuvą tebenori priskirti.
Lietuvos lytinių mažumų teises ginančios organizacijos yra vėl kaltinamos, kad „provokuoja“ diskusiją organizuodamos ir remdamos antrąsias Lietuvoje LGBT eitynes, tuo tarpu Jungtinėse Valstijose Aukščiausiasis Teismas netrukus svarstys tos pačios lyties asmenų teisę į santuoką federaliniame lygmenyje. Jei dar įsiklausytume į parlamentines diskusijas homoseksualių asmenų teisių tema Didžiojoje Britanijoje, suvoktume, kad šiose dvejose Lietuvos konservatoriams tariamai artimose tvirtovėse – Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Valstijose – pokyčiai gėjų ir lesbiečių teisių fronte per praėjusius trejus metus (kol Lietuvoje LGBT teisių tema buvo užkonservuota) įgijo neįtikėtiną pagreitį.
Praėjusią savaitę didelė grupė įtakingų respublikonų – buvusių ir dar esančių valdžios postuose – pasirašė bendrą teisinės nuomonės pareiškimą Aukščiausiajam Teismui, kuriame jie teigia, kad gėjai ir lesbietės turi konstitucinę teisę į santuoką. Pagrindinis šių konservatorių argumentas tas, kad vienos lyties santuokos skatina šeimos vertybes suteikiant stabilumą gėjų ir lesbiečių šeimose augantiems vaikams, ir kad teisė į santuoką (įsidėmėkite Lietuvos konservatoriai!) gali tik sustiprinti konservatyvias „ribotos valdžios ir maksimalios asmens laisvės“ vertybes. Panašiai dar pernai samprotavo valdantys konservatoriai Londone.
Netrukus po šio pareiškimo prie teisinės nuomonės, palaikančios vienalytes santuokas, atvirame kreipimesi į Aukščiausiąjį Teismą prisijungė visa eilė stambiausių ir pažangiausių JAV korporacijų, tarp jų „Apple“,„Facebook“,„Intel“,„eBay“,„Nike“ ir „Panasonic“, teigdamos, kad vienalyčių santuokų draudimas sukuria teisinę diskriminaciją, kuri „žemina ir nužmogina“ gėjus ir lesbietes.
Po visų šių palaikančių pasisakymų savaitės pabaigoje pats prezidentas Barackas Obama įsitraukė į diskusiją ir nedviprasmiškai pasisakė savo teisinėje nuomonėje Aukščiausiajam Teismui, kad Kalifornijos 2008 metais priimtas vienalyčių santuokų draudimas pažeidžia šioje valstijoje gyvenančių žmonių teises.
Pokyčiai vyksta ne tik JAV ir Vakarų Europoje. Tas pačias tendencijas matome ir Pietų Amerikoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje. O visoje šitoje pažangoje Lietuva lieka vis labiau izoliuota ir įstrigusi žinių stokoje ir baimėje, kurią atvirai kursto ir palaiko kai kurie šalies vadovai ir politikai. LGBT teisių kontekste Lietuva toliau tolsta nuo Vakarų demokratijų ir vis labiau panašėja į Rytų kaimynes, kurios nuolat kritikuojamos dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Kiek ilgai gėjų ir lesbiečių teisių oponentai Lietuvoje galės ignoruoti priežastis, dėl kurių šie pokyčiai taip sparčiai vyksta jų tariamų „strateginių partnerių“ visuomenėse? O priežastys aiškios. Jos kada nors turės savo atsaką ir Lietuvoje.
Sociologai ir ekspertai (įskaitant vaikų gydytojų ir psichologų profesines asociacijas) vis labiau supranta, kad vienos lyties asmenų santuokų įteisinimas visiškai neturi lemiamo poveikio „tradicinių“ santuokų, šeimų bei vaikų gerbūviui. Anaiptol, kaip teigia patys JAV respublikonai savo pareiškime, šios santuokos vaikams suteikia stabilumą ir saugumą. Nė vienoje vienalytes santuokas įteisinusioje valstybėje (o tokiose dabar jau gyvena virš 250 milijonų žmonių) nesugriuvo tradicinė santuoka, šeima, religinės bendruomenės ar bendroji kultūra. Nė vienoje iš jų nešoktelėjo pedofilijos atvejų skaičius. Su kiekviena nauja karta (tai ypač juntama Amerikoje) nepaliaujamai mažėja žmonių, kuriems iš viso „homoseksualumo klausimas“ yra šokiruojantis ar bauginantis. Tą liudija rinkimų rezultatai tiek Amerikoje, tiek Didžiojoje Britanijoje.
Bene ryškiausia pokyčių priežastis yra labai paprasta: kuo daugiau žmonių pažįsta gėjus ir lesbietes tarp savo kaimynų, draugų, artimųjų, bendradarbių ir mato jų santykių atsidavimą bei pasišventimą šeimose vienas kitam, tuo greičiau, it Berlyno siena, griūna priešiškumas jiems. Kol Lietuvoje gėjai ir lesbietės gyvens užsidarę savo spintoje, ir kol didžioji dalis visuomenės juos toliau ragins „nesidemonstruoti“, tol nebus įmanoma pralaužti šios lietuviškos sienos.
Vilniuje prasideda naujas „eitynių sezonas“, kuomet vėl tam tikra politikų ir veikėjų dalis bandys kvailinti visuomenę, įtikinėdami, kad visa kas vyksta Vakaruose yra geriausiu atveju siaubingas socialinis eksperimentas, o blogiausiu – pasaulinis gėjų sąmokslas prieš „amžinas vertybes“.
Diskusijoms intensyvėjant Amerikos ir Lietuvos vadovai užėmė labai skirtingas pozicijas. Lietuvoje prezidentė lyg ragina piliečius merdėti nežinojime, neva jiems „per anksti“ diskutuoti apie gėjų ir lesbiečių partnerystę. Tuo tarpu JAV prezidentas ragina panaikinti neleistinos diskriminacijos šaltinius ir lygias šeimos teises įtvirtinti visiems jo šalies piliečiams. Praraja tarp šių dviejų valstybių vargu ar galėtų būti aiškesnė.
LGBT lygių teisių oponentams Lietuvoje vertėtų įsiklausyti į vieno JAV respublikono, pasirašiusio kreipimąsi į Aukščiausiąjį Teismą, žodžius: ateitis priklauso šalims „kurios vertina asmenų tarpusavio santykius ne pagal kurios nors poros chromosomų rinkinį, o pagal tos poros atsidavimą ir bendrą atsakomybę vienas kitam.“
Baimę įmanoma įveikti žiniomis ir faktais. Artėjant antroms Eitynėms už lygybę Vilniuje, viliuosi kad tie, kurie nėra abejingi žmogaus teisėms Lietuvoje, pasinaudos proga pasigilinti į faktus, kaip įstatymais įtvirtinta lygybė į santuoką kitose šalyse paveikė jų piliečių gyvenimą, ir išdrįs nuoširdžiai pasidomėti savo kaimynų gėjų ir lesbiečių gyvenimo realijomis ir troškimais. O Lietuvoje gyvenantiems LGBT žmonėms linkiu rasti drąsos atsiverti savo artimiesiems, draugams, kolegoms, kaimynams, nes tik gyvendami atvirą ir nesumeluotą gyvenimą galėsime tikėtis supratimo ir pagarbos mūsų teisėms.