Priminkime, kad Vanda Kravčionok, besikreipdama į LR generalinį prokurorą Darių Valį dėl š.m. vasario 16 d. Vytauto Landsbergio viešai išsakytos kurstomojo pobūdžio kalbos, pateikė du kaltinimus:
1. dėl švietimo: V. Landsbergis pašiepiančiai kalbėjo apie tariamą paskutinės lietuviškos mokyklos uždarymą Lenkijoje, tuo tarpu puikiai žino, kad mokyklų likimą Punsko valsčiuje sprendžia ne centrinė Lenkijos Respublikos valdžia, o seniūnas Vytautas Liškauskas (lietuvis) ir Punsko valsčiaus taryba, kurioje iš 15 narių 13 yra lietuviai. V. Landsbergis taip pat puikiai žino, kad tautinių mažumų mokyklų Lenkijoje krepšelis yra 150 proc. didesnis, o Lietuvoje tik 120 proc.;
2. dėl neigiamo požiūrio į lenkų tautinę mažumą formavimo, sutapatinant ją su Klaipėdos krašto „naciais“.
J. Laučiūtė nė žodžiu neužsiminė apie su aptariamais klausimais susijusius argumentus, o tai nėra solidu norint savo pamąstymus skelbti ir diskusiją tęsti platų skaitytojų ratą turinčioje visuomenės informavimo priemonėje. Tuo tarpu J. Laučiūtė, tarsi atkartodama V. Landsbergio vasario 16 d. kalbą, straipsnyje dažnai kažkodėl linksniuoja „Lenkijos vyriausybę“, o ne Punsko savivaldybę.
Įdomu, dėl kokių priežasčių autorė nesiryžo išdėstyti savo minčių ir dėl V. Landsbergio pasisakymo, kuomet lenkų tautinę mažumą palygino su Klaipėdos krašto „naciais“. Tai yra labai svari kurstomojo pobūdžio informacija, kuri, beje, visai nesusijusi su Vasario 16 d. minėjimu. Kodėl autorė nuslepia tai, kas šiuo momentu nėra naudinga, o išryškina tai, kas nelabai siejasi su. V. Landsbergio kalba ar Vandos Kravčionok prašymu generaliniam prokurorui? Nežinia. Gal dėl to, kad Jūratė Laučiūtė yra V. Landsbergio draugė, gal bendražygė, o gal bendradarbė – sunku pasakyti.
Gal autorę apakino Vytauto Landsbergio statusas ir istorinis šleifas – irgi nežinia. Jei taip yra, tai yra tikroji jos diskreditacija.
Tai ne pirmas toks smerktinas V. Landsbergio pasisakymas: ne mažiau provokuojantis buvo jo 2007 m. prieš savivaldybių tarybų rinkimus metus lietuviams išsakytas raginimas skubiai registruotis Vilniaus krašte ir taip telkti jėgas „istorinei pergalei prieš lenkus“.
Tokius recidyvu kvepiančius pasisakymus turėtų išnagrinėti ir aiškiai šiuo klausimu pasisakyti LR Generalinė prokuratūra. Belaukiant jos sprendimo, verta apgailestauti, kad išsprukę (deja, sąmoningai) žodžiai suduoda skaudų kirtį mūsų šalies įvaizdžiui tarptautinėje arenoje. Tai, kad tokius šūkius skelbia buvęs valstybės vadovas, dar nereiškia, kad visi turime apsimetinėti, kad jų negirdime.