Toks dėmesys yra malonus. Pagaliau politinis elitas pradeda pastebėti Lietuvos lenkų rinkimų akciją kaip deramą politinį veikėją. Tiesa, mūsų veiksmų vertinimuose skepticizmas ir ironija vis dar vyrauja. Čia ir ten girdimas viršenybės atspalvis. Sakoma, džiaukitės, kad jūs priėmėme į valdančiąją koaliciją, o ne išsišokinėkit čia su reikalavimais ir sąlygomis.
Primename, įėjimas į valdančiųjų gretas buvo mūsų sąmoningas žingsnis, kaip ir kitų trijų valdančiųjų partijų kvietimas. Ir kūrėsi šita koalicija lygiavertės partnerystės sąlygomis. Vis dėlto, mūsų reikalavimai laikytis koalicinių susitarimų kažkodėl buvo priimti priešiškai ir pavadinti šantažu ar net viešųjų ryšių akcija. Džiugina tai, kad galų gale sveikas protas paėmė viršų, ir koalicijos partneriai sutiko su mūsų argumentais ir parėmė mūsų iniciatyvas.
Tačiau ir dabar visiško mūsų pozicijos supratimo nėra, Švietimo ministro sprendimas pasirašyti įsakymą apie palengvintas sąlygas tautinių mažumų mokyklų abiturientams, įsakymą, kuris mūsų manymu, yra būtinas, vėl priimtas priešiškai.
Skundžiamasi, kad įvesti palengvinimai rusų, baltarusių ir lenkų mokyklos abiturientams yra tariamai diskriminuojantys lietuviškų mokyklų atžvilgiu. Ir to, kad prieš priimant įstatymo pakeitimus vaikai tautinių mažumų mokyklose mokėsi valstybinės kalbos pagal kitokią programą nei jų bendraamžiai lietuviškose mokyklose, bet egzaminą turi laikyti vienodomis sąlygomis, taip pat niekas nemini ir diskriminacija nevadina. Taigi, kada mes išbrisime iš dvigubų standartų?
Taip, p. Paviržis padarė didžiulį darbą, metodiškai apskaičiuodamas partijos gautų mandatų skaičių skirtingais metais skirtinguose rinkimuose. Tik jo išvados, kad mes laikui bėgant prarandame elektoratą, prieštarauja kai kuriems faktams. Vienas iš jų: LLRA 2008 metų rinkimuose į LR Seimą gavo 59237 rinkėjų balsų (4,97%), 2012 metų rinkimuose į LR Seimą LLRA gavo 79840 rinkėjų balsų (6,08%). Tai juk ne partija praranda pasitikėjimą, o šalis praranda žmones, nunešamus emigracijos. Nyksta miestai. Lietuvoje jau ne penki, o keturi didieji miestai. Per nepriklausomybės laikotarpį, mažos Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo beveik 15%. O kokios yra emigracijos priežastys? Kieno valdymo metu ji pagyvėjo? Kairė kinkuoja į dešinius į taktą dešiniems, kinkuojantiems į kairiuosius.
Be abejonės galima sutikti su inžinieriaus ir politiko su 40 metų patirtimi Paviržiaus siaurai matematinėmis prielaidomis. Bet norėtųsi žinoti, ką jis galvoja apie kitus skaičius. Pasitikėjimas Seimu, Vyriausybe, teismais ir teisėsauga neviršija 10%.
Nuo ko prasideda politika? – nuo priešrinkiminių pažadų. Remiantis kai kuriais skaičiavimais, valdančiosios partijos įgyvendina tik 7% priešrinkiminių pažadų - tiek kainuoja demokratija pasaulyje, kur pažadus rinkėjui keičia pažadai verslui, o šie keičia pažadus tarptautinėje arenoje, finansinėms grupės, investuotojams, bankams, prezidentams. Šiuo atveju, kaip taisyklė, pažadai prieštarauja vienas kito įgyvendinimui.
Bet grįžkime prie 2012 metų spalio mėnesio. Socialdemokratai startavo su šūkiu „Svarbiausia – žmogus“. Praėjus 3 mėnesiams – socialdemokratai jau tik už EURO. Siekimas jį įvesti vykdomas ypatingos skubos tvarka, ir griežtai pagal sovietinį principą „pasivyti ir aplenkti (Latvija)“. Ir pagal šį šūkį gali gerokai keistis socialiniai pažadai, duoti rinkimų laikotarpiu. Vakar ir šiandien prieštarauja tarpusavyje dėl pasikeitusios politinės konjunktūros.
Tačiau 7% įgyvendintų pažadų – mūsų netenkina. Duoti pažadai, kurie buvo įtvirtinti Konstitucijos priesaika negali būti įgyvendinami 7%, kitaip priesaika bus įgyvendinta 7%.
Pastarųjų rinkimų rezultatai rodo, kad LLRA pagal pasitikėjimo lygį gali konkuruoti su aukščiau minėtomis ir pagrindinėmis valstybės institucijomis. Nes LLRA visada laikosi duoto žodžio. Visada vykdo susitarimus.
Mes niekada nenuvertinome Rusų Aljanso, ėjusių su mumis per rinkimus, nuopelnų. Darant įnašą į bendrą LLRA ir Rusų Aljanso pergalę, vėl naudojamas senovės padalijimo metodas, kuris demokratijoje naudojamas tik akivaizdžiai silpnas politikų. Kartu mes dirbame daugelį metų ir esame labai patenkinti bendradarbiavimu, kaip ir mūsų partneriai iš Rusų aljanso. Štai kodėl Rusijos Aljanso atstovas yra Seime. Ir tai buvo ne nuolaida, o mūsų susitarimų vykdymas.
Ir, galų gale. Mes (aš) tikrai gerbiu žmones, kurie garbina sandorą ir žino Dievo įsakymus, tuo labiau tokia tvarka, kokia jie pateikiami Biblijoje. Ir žmonių pozicija, kurie bando stovėti nuošalyje nuo tų procesų, kurių jie nesupranta, taip pat verta pagarbos. Tačiau p. Paviržis, primindamas aštuntąjį įsakymą, pamiršo išmintį: „neteiskite ir nebūsite teisiami."
Į krikščioniškas vertybes pretenduoja ne tik ponas Paviržis, bet ir kiti jo nariai socialdemokratinio sparno atstovai. Bet sakyti ir daryti yra ne tas pats. Štai, pavyzdžiui, Marija Aušrinė Pavilionienė taip pat garsiai kalba apie vertybes ir seksualinių mažumų teises, o suprasti, kad neteisieji įstatymai pažeidžia vaikų teises tautinių mažumų mokyklose nesugeba. Argi šių vaikų teisės yra mažiau vertingos už homoseksualų teises? Ar dvigubų standartų moralė yra svarbesnė nei elementari žmogaus logika?