Savo ruožtu pati giriasi dedanti daug pastangų derybose su Europos Sąjunga dėl tiesioginių išmokų Baltijos valstybių žemdirbiams padidinimo bei suradusi pinigų papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms.
Tai nėra nieko naujo, atėję naujieji visada kritikuoja buvusią valdžią, nesvarbu, ar tai tiesa, ar ne. Tačiau dėl teisybės reikėtų paskelbti išankstinius Statistikos departamento pateiktus 2012 m. žemės ūkio srities duomenis.
Nepaisant to, kad dėl objektyvių priežasčių (dėl gyventojų Lietuvoje mažėjimo bei dėl ES politikos, kai dalis senyvų žmonių kaime pasitraukė nuo žemės ūkio produkcijos gamybos) pridėtinė vertė žemės ūkyje 2012 metais, palyginti su 2011-aisiais, išaugo 8,6 proc., žemės ūkio produkcijos pagaminta už 9,4 mlrd. litų ir šios produkcijos apimtis, lyginant su 2011 m., padidėjo 13,8 proc., augalininkystės produkcija išaugo 23,2 proc., o gyvulininkystės – 0,7 proc., grūdų 2012 m. supirkta 86 proc., daržovių – 17 proc., vaisių – 21 proc., gyvulių ir paukščių – 4 proc., natūralaus pieno – 3 proc. daugiau negu 2011 metais.
Ar tokie rezultatai žemės ūkio srityje būtų galimi, jeigu buvusi ministerijos vadovybė būtų vykdžiusi netinkamą agrarinę politiką? Abejotina, ar dabartinė Vyriausybė suspėjo ką nors nuveikti, siekiant iškovoti žemdirbiams didesnių ES tiesioginių išmokų naujajam finansiniam laikotarpiui.
Kartu veikdami su kolegomis ir nevyriausybinėmis žemdirbių organizacijomis iš Latvijos ir Estijos bei bendradarbiaudami su Vokietijos kolegomis jau buvome pasiekę Baltijos šalių žemdirbiams priimtiną tiesioginių išmokų lygį, tačiau ES valstybių vadovų taryboje, nepriėjus vieningos nuomonės dėl Europos Sąjungos bendro naujojo finansinio laikotarpio biudžeto, išmokų klausimas buvo atidėtas.
Naujasis žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna kritikuoja ankstesnę Vyriausybę, kad ji 2013 metams papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms skyrė tik 75 mln. litų, nors pinigų buvo numatyta daugiau – 117 mln. litų ir giriamasi, kad naujajai Vyriausybei pavyko rasti papildomų lėšų bei padidinti finansavimą iki 106 mln. litų.
Vėl dėl teisybės reikia pasakyti, kad 2012 metų valstybės biudžete ankstesnė Vyriausybė papildomoms nacionalinėms išmokoms buvo numačiusi skirti net 188 mln. litų, o 2013 metams minėtus 75 mln. Lt skyrė jau naujosios kadencijos Seimas Vyriausybės siūlymu, neatsižvelgęs į Seimo Kaimo reikalų bei Biudžeto ir finansų komitetų siūlymus papildomai skirti 42 mln. litų.
Žemdirbiams pradėjus reikšti nepasitenkinimą, naujoji Vyriausybė „rado išeitį“ – papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms 2013 m. mokėti skyrė dar 31 mln. litų. Tačiau šios lėšos atsirado tik perskirsčius žemdirbiams kitiems tikslams numatytus skirti asignavimus, tai yra: 6 mln. litų sumažino asignavimus kaimo plėtros ir žuvininkystės priemonių bendrajam finansavimui; 15 mln. litų sumažino lėšas kompensavimui už valstybės išperkamą žemę; 7 mln. litų sumažino asignavimus biodegalų gamybai bei 3 mln. litų sumažino asignavimus, skirtus draudimo įmokoms ir rinkos reguliavimo priemonėms kompensuoti.
Šis naujosios Vyriausybės veiksmas yra tik siekimas apraminti žemdirbius, kad nekiltų didesnis nepasitenkinimas dėl drastiškai sumažintų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų.
Esant tokiai situacijai, galima prognozuoti, kad 2013 metais pritrūks lėšų ūkių modernizavimo projektų bendrajam finansavimui, žymiai sumažės augalininkystės finansavimas už žemės ūkio naudmenų plotus, už karves žindenes, bulius, ėriavedes, skerdžiamus galvijus, išmokos gali sumažėti ir pieno gamintojams. Toks dabartinės Vyriausybės sprendimas Lietuvos žemdirbių lūkesčių netenkina.
Naujasis žemės ūkio ministras turėtų ieškoti racionalesnių būdų padėti žemdirbiams, ne tik perskirstant žemės ūkiui jau skirtas lėšas.