Ypatingą dėmesį skyrėme išbujojusiai korupcijai. Supratome, egzistuojančios operatyvinės tarnybos, visa teisės institucijų sistema, kurias su visais kadrais paveldėjome iš sovietmečio, yra nepajėgi efektyviai kovoti su šia, visuomenę varančia į neviltį, negerove. Išanalizavę vakarų Europos šalių patirtį bei susipažinę su JAV Federalinių tyrimų bjuro (sutr.FTB) darbu, nutarėme steigti instituciją, skirtą kovai su korupcija. Šiam tikslui įgyvendinti pasitarnavo vidaus reikalų viceministru paskirto Juliaus Adomaičio žinios, įgytos stažuotėje FTB, ilgametė pirmojo naujos institucijos kovai su korupcija vadovo Juozo Gaudučio patirtis tiriant sunkius nusikaltimus, Valentino Junoko, Antano Klimavičiaus bei kitų aktyviai įsijungusių šį darbą žinios ir energija. Tokios institucijos kūrimą skatino ir tuometinis ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius.
1997 m. vasario 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr.135 buvo įsteigta Specialiųjų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (sutr.STT). Svarbiausias uždavinys iškeltas STT – sumažinti korupcijos įtaką valstybės gyvenimui. Į naujai sukurtą instituciją buvo kviečiami dirbti kvalifikuoti specialistai, taip pat jauni asmenys, įgiję teisinį išsilavinimą bei turintys sąžiningo žmogaus reputaciją. Puoselėjome viltį, kad STT, būdama Vidaus reikalų ministerijos sistemoje ir galėdama naudotis jos galinga infrastruktūra bei išlaikydama savarankišką statusą, išliks intelektualia struktūra, kovojančia ir užkertančią kelią didelę žalą valstybei darantiems korupciniams nusikaltimams.
Labai gaila, tačiau mūsų „pagimdytas kūdikis“ pradeda išsigimti. Mums, kūrusiems šią instituciją, dėl to skauda širdį, tačiau vildamasis, kad dar galima padėtį ištaisyti, nutariau parašyti šį straipsnį.
Mano požiūriu, pirmą klaidą padarė Tėvynės sąjungos/Lietuvos konservatorių vadovaujamas Seimas 2002 m. gegužės 2d. priimdamas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą, kuriuo įteisino nepriklausomą nuo vykdomosios valdžios ir faktiškai atskaitingą Respublikos prezidentui, formaliai ir Seimui instituciją. Šis Tėvynės Sąjungos žingsnis buvo neapmastytas, negalvota apie pasekmes, o vadovautasi trumparegiškumu.
Tikslas buvo aiškus: apklausos bylojo apie būsimą konservatorių pralaimėjimą 2000 m. Seimo rinkimuose, todėl siekta pakeisti STT vadovo skyrimo tvarką tik tam, kad tuometinį šios institucijos direktorių išlaikyti pareigose . Padaryta klaida, už kurią mokome skaudžiai. STT faktiškai tapo nepriklausoma ir nekontroliuojama nei vienos valdžios, išskyrus Respublikos Prezidentą. Pradžioje STT, drįsčiau pavadinti, karštakošiškumą bei norą pademonstruoti savo galias viešai pristabdė tuo metu buvo atskaitinga ir atsakinga Seimui prokuratūra. Tačiau 2003 m. pakeitus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį, prokuratūra tapo savarankiška ir turinčia dideles galias ikiteisminiame tyrime institucija, kurios vadovą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.
Prokuratūra tapo visų šalies ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovaujančia ir kontroliuojančia institucija, kurios vadovo atleidimo iš pareigų tegali inicijuoti, o po ir atleisti tik Respublikos Prezidentas. Po šių Konstitucijos pataisų Seimo priežiūra prokuratūrai tapo daugiau deklaratyvinio pobūdžio. Reikia pripažinti, kad pradžioje, kai šiai sistemai vadovavo generalinis prokuroras A.Klimavičius, o po to A.Valantinas prokuratūra dar sugebėjo vadovauti ikiteisminio tyrimo padaliniams bei užtikrinti jų kontrolę.
Padėtis iš esmės pasikeitė generaliniu prokuroru paskyrus neturintį vadovavimo patirties D.Valį, ir Respublikos Prezidentei pareikalavus iš naujojo vadovo bei Specialiųjų tyrimų tarnybos aktyvaus darbo kovojant su korupcija.
STT, o ypač Vilniaus padalinys, siekdama kuo greičiau raportuoti šalies prezidentei apie pasiektus rezultatus kovoje prieš korupciją, užuot dirbusi kruopščiai, atsakingai, nutarė eiti lengviausiu, valstybei ir visuomenei naudos neduodančiu keliu – pradėti kuo daugiau ikiteisminių tyrimų, patraukiant atsakomybėn politikus, aukštas pareigas užimančius valdininkus, kitus žinomus žmones. Svarbiausia, kad apie tai išgirstų visuomenė. Jeigu nepavyks skandalingai pradėtų bylų, kuriose, kaip paprastai įtariamieji buvo suimami viešai, panaudojant ir antrankius prieš asmenis, kurie niekur nesiruošė bėgti, slapstytis ar priešintis , atsakomybė teks prokuratūrai ir nepatyrusiam generaliniam prokurorui, kuriems Konstitucija įpareigoja vadovauti ir kontroliuoti STT vykdomą ikiteisminį tyrimą. Tačiau ir generalinis prokuroras gali ramiai miegoti, jeigu tokį jo ir prokuratūros abejingumą STT vykdomai populistinei veiklai ir toliau toleruos šalies vadovė, kuriai vienintelei suteikta teisė spręsti generalinio prokuroro atleidimo klausimą.
Taigi sudaryta palanki terpė Specialiųjų tyrimų tarnybos neatsakingai , prasilenkiančiai ne tik su sveiku protu bet žmogaus teisių apsauga, nekaltumo prezumpcija veiklai, kurią kartais norisi pavadinti siautėjimu.
Paskutinis STT akibrokštas – Lietuvos krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno suėmimas. Šis, ne tik krepšinio visuomenę sujaudinęs, kaip aiškėja, visiškai nereikalingas žinomo ir šalies krepšiniui nusipelniusio žmogaus prokurorų iniciatyva ir teismo sprendimu patalpinimas į areštinę , sujaudino ne tik sporto visuomenę, bet ir kitus žmones, kurie domisi tuo, kas vyksta mūsų šalyje. Kyla logiškas klausimas - kam to reikėjo? M.Balčiūnas ruošėsi bėgti iš Lietuvos, o gal vartoti smurtą svarbių liudytojų atžvilgiu ar kitaip trukdyti tyrimui arba buvo manoma, kad darys naujus nusikaltimus ? Nenorėčiau tikėti, kad tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas disponavo tokia įrodomąja medžiaga.
Akivaizdu, kad STT ir prokuratūra pasielgė taip kaip elgiamasi diktatūrinėse valstybėse – pirmiausia pasodinkime, o areštinėje pritaikyti Baudžiamojo kodekso straipsnį problemų nebus. Tuo tarpu demokratinėse valstybėse puoselėjamos žmogaus teisės, todėl suėmimas taikomas itin retai ir griežtai laikantis įstatymų . Lietuvoje neoficialiais duomenimis per metus sulaikoma daugiau kaip pusantro tūkstančio žmonių.
Galima sutikti tik su tuo, kad buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, įtarus, kad buvo parengtas sandoris kaip neteisėtai praplėsti viešbutį „Romantik“ už Panevėžio savivaldybės lėšas. Tad tirkite, ir jeigu surinksite pakankamai įrodymų, teikite įtarimus, rašykite kaltinamąjį aktą ir siųskite bylą į teismą, tačiau nevykdykite viešų akcijų, be pagrindo suiminėdami žmones. Tokias veiksmais padaroma ne tik milžiniška žala suimtųjų asmenų reputacijai, sveikatai, karjerai, verslui, bet menkinamas pasitikėjimas STT, prokuratūra ir net teismais.
Štai keletas pastarųjų metų pavyzdžių. Pernai birželio 19 d. buvo sulaikytas, o po to ir suimtas Draudikų asociacijos prezidentas, oficialus lobistas Andrius Romanovskis. Už grotų jam teko praleisti 25 paras. Areštinėje, kaip teigia Romanovskis, jam buvo daromas nuolatinis spaudimas prisipažinti, jog jis davė kyšį. Jeigu iš tikrųjų taip buvo ir ne tik šiuo atveju, neįsivaizduoju teisės fakultetų dėstytojų, kurie kala būsimiems teisininkams į galvą: suėmimas, kaip kardomoji priemonė negali būti taikoma tam, kad išgauti suimtųjų prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką.
Lazdijų rajono merą Artūrą Margelį nuo STT prieš keletą metų inicijuoto suėmimo išgelbėjo liga, tačiau jis buvo priverstas beveik du metus varstyti teisėsaugos institucijų duris vien todėl, kad davė nurodymą valstybės įmonės vadovui įsteigti atitinkamą pareigybės etatą. A.Margelio atveju, atrodo, teisingumas nugalės, nes Marijampolės rajono apylinkės teismas jau priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tačiau merui padaryta nekompensuojama žala sveikatai, jo geram vardui, nes tik nedidelė dalis visuomenės sužinos apie tai, kad Margelis išteisintas, o iš jų skeptikai nepatikės mero nekaltumu, sakydami –„papirko teisėjus“
Gerbiamas generalini prokurore, kokie bus jūsų veiksmai, jeigu šios bylos nenukeliaus į teismą arba teismas šių asmenų atžvilgiu priims išteisinamuosius nuosprendžius ? Norėčiau priminti, kad tiek Balčiūnui, tiek Romanovskiui bei jų artimiesiems padaryta jokiais pinigais bei atsiprašymais nekompensuojama milžiniška žala.
Labai bijau , kad prokurorai ir STT pareigūnai nedarytų spaudimo teismams šiose ir kitose bylose, kuriose masinės informacijos priemonės ir visuomenė jau nuteisė įtariamuosius dar net neprasidėjus teisminiam procesui. Apie tokius neteisėtus veiksmus nuogirdos buvo pasiekusios ir praeitos kadencijos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą.