Kurdami „Sodros“ sistemą ir nustatydami tremtinių pensijas, negalėjome įvertinti, kokią dalį pensijai šie žmonės užsidirbo tremtyje ar sėdėdami lageriuose. Todėl buvo nuspręsta tą dalį kompensuoti mokant nukentėjusių nuo okupacinių režimo valstybines pensijas. Taigi ši pensija praktiškai tapo sudėtine senatvės pensijos dalimi žmonėms, kurie nesitaikstė su okupaciniu režimu.
Ankstesnė Vyriausybė nusprendė atkurti sumažintas pensijas visiems pensininkams. Naujoji Vyriausybė tai daryti atsisakė. Iš esmės nuo sovietmečio nukentėjusiems senyvo amžiaus ir likimo nuskriaustiems žmonėms neišmokėtos lėšos bus panaudotos minimalios mėnesio algos padidinimui. Atsakinėdamas į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių klausimus, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad minimalios algos didinimas nebus sprendžiamas socialinės srities sąskaita. Išgirdome tikrai tvirtą jo pažadą, tačiau jis, atrodo, taip ir liks neištesėtas.
Teigė viena, daro kita
Į iki krizės buvusį lygį atkurti mokslininkų, politinių kalinių ir tremtinių bei našlių pensijas reikalavo ir dabartinė Valdančioji dauguma, tik tuomet, kai buvo opozicijoje. Pastarajai perėmus Vyriausybės vairą, situacija nepasikeitė, bet požiūris pakito kardinaliai.
Todėl šiandien naujosios valdančiosios daugumos pirmiausia norėčiau paklausti, kas svarbiau: ar didinti minimalią algą iki 1000 Lt, ar atkurti pensijas apie 80 tūkst. žmonių? Šiuo atveju yra kalbama ne apie didžiulius pinigus, kalbama apie 25 mln. litų, kuriuos turėtume skirti paprastai brandaus amžiaus, ligotiems, nuo nepalankiai susiklosčiusio gyvenimo nukentėjusiems žmonėms.
Kol kas sunku rasti motyvų, kaip būtų galima pateisinti tokį naujosios valdančiosios daugumos atsisakymą, nes alternatyva pasirinkta būtent tokio dydžio minimalios algos (MMA) padidinimas. Mažesnis minimalios algos didinimas, kuris galbūt ir ekspertų būtų vertinamas kitaip, nereikalautų tokių išmokų. Beje, apie minimalaus atlyginimo didinimą intensyviai svarstė TS-LKD frakcija ir šiemet tai būtų buvę padaryta, tačiau ne kitų socialinių grupių sąskaita.
Reikia pažymėti dar ir tai, kad 25 mln. litų valdantieji neranda, bet pasirinko naujos pensijų perskaičiavimo tvarkos įvedimą, kuris valstybės biudžetui atsieis 44 mln. litų. Nors pastarasis sprendimas irgi nėra blogas, bet vargu, ar jis svarbesnis už pensijų atkūrimą visiems.
Žinojimas pradingo sėdus prie valdžios vairo
Kartais susidaro įspūdis, kad toks sprendimas – tai politinių ambicijų tenkinimas tam, kad nukentėtų paminėtos asmenų grupės, nes valstybinių pensijų pagrindinę dalį gauna būtent politiniai kaliniai ir tremtiniai, našlės. Valdančioji dauguma dar pateikė argumentų, kad trūksta laiko ir galimybių peržiūrėti naująjį biudžetą. Čia ne pasiteisinimas. Prieš ketverius metus buvo radikaliai peržiūrėtas biudžetas, nes naujoji koalicija žinojo, ką ir kaip reikia padaryti. Besiruošiantys valdyti šalį politikai, prieš žadėdami, turėjo žinoti, iš kokių lėšų bus pakelta minimali alga, nepažeidžiant kitų sričių ir įsipareigojimų.
Nesąžininga spręsti šį klausimą būtent mokslininkų rentų, politinių kalinių, našlių valstybinių pensijų sąskaita, tenkinat savo ambiciją būtinai numatytu dydžiu pakelti minimalią algą. Toks naujosios valdančiosios koalicijos blaškymasis rodo, kad nežinoma, iš kur paimti tuos žadėtus pinigus, tiesiog norima bet kuria kaina įgyvendinti savo siekį netgi iki galo neišaiškinus pasekmių. Ministras Pirmininkas tik dabar skelbia sukursiantis darbo grupę, kuri įvertintų MMA pakėlimo pasekmes ūkiui. Negana to prabylama apie išimčių taikymą net ne atskiroms verslo sritims, o atskiriems verslininkams. Tai gali vėl sukurti išimčių ir protekcionizmo sistemą mokesčių politikoje, ko ankstesnė valdančioji koalicija stengėsi išvengti, nes tokia praktika turėjo labai prastas pasekmes, ypač socialinio draudimo sistemai.